Priimtomis naujomis nuostatomis patvirtintos darbo vietų steigimo skatinimo priemonės ir subsidijos darbo užmokesčiui po karantino, dviem mėnesiams pratęstas fiksuotos išmokos mokėjimas savarankiškai dirbantiems asmenims pasibaigus karantinui, įtvirtinta darbo paieškos išmoka, padidintas darbuotojų ir bedarbių profesinio mokymo finansavimas.

Siekdamas padėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie susidurs su iššūkiais po to, kai bus atšaukta Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija arba karantinas, Seimas pratęsė jiems skirtos išmokos mokėjimo laikotarpį dviem mėnesiams. Fiksuota išmoka savarankiškai dirbantiems siekia 257 eurus.

Pagal priimtas pataisas subsidijos iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiui taip pat bus mokamos dalį laiko po karantino pabaigos.

Didžiausios subsidijos bus taikomos pirmuosius mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažės.

Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti.

Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galės darbdaviai, kurie patenka bent į vieną grupę:

· per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų;

· prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pvz., neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas;

· patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 30–100 proc. nuo darbuotojui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto.

Pirmaisiais dviem mėnesiais bus mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galės būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Jeigu įmonė bus įtraukta į bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, ji galės pasinaudoti didesne subsidija: subsidija sieks 30–100 proc., bet jos viršutinė riba bus kur kas aukštesnė: pirmuosius keturis mėnesius sieks iki 1214 eurų bruto, paskutinius du – iki 303,5 eurų.

Kai bus sudaryta terminuota ar sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 50–100 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais subsidija bus skiriama už 10 darbuotojų, kai įmonėje iš viso jų yra 20 ar mažiau, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų įmonėms, kuriose dirba nuo 21 darbuotojo.

Priimtomis pataisomis nuspręsta įtvirtinti naują priemonę – darbo paieškos išmoką, skirtą apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu.

Ši išmoka bus mokama Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems bedarbiams, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas ir jie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Jei bedarbiui nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, darbo paieškos išmoka sudarys 200 eurų. Nedarbo draudimo išmoką gaunantiems papildomai bus mokama 42 eurų darbo paieškos išmoka.

Nauja išmoka bus mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Naujomis nuostatomis taip pat siekiama labiau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas.

Užimtumo tarnyba finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą.

Pagal naujus pakeitimus, Užimtumo tarnyba galės labiau finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.

Siekiant paskatinti darbo vietų steigimą nutarta suteikti paramą darbo vietų steigimui.

Skiriant tokią paramą nuspręsta iš įmonių neprašyti pateikti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to.

Taip pat papildomai parama darbo vietoms steigti bus suteikiama ir naujai bedarbių grupei – neįgaliesiems, kuriems nustatyta 45–55 proc. darbingumo lygis, t. y. lengvas neįgalumo lygis.

Daugiau – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f1954e7095d811ea9515f752ff221ec9