Verslas
Verslas > Atostoginių apskaičiavimas po prastovos | Spausdinti |
Atostoginių apskaičiavimas po prastovos | 2020 05 25 |
Darbuotojai turi teisę į kasmetes atostogas, kurios suteikiamos pagal įmonės iš anksto sudarytą darbo grafiką arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu.
Suteikus darbuotojui atostogas, už jas mokami atostoginiai – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, kuris apskaičiuojamas pagal Vyriausybės nustatytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką.
Skaičiuojant vidutinį dienos darbo užmokestį, imamas trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš mėnesį, kada suteikiamos atostogos, laikotarpio darbo užmokestis ir apskaičiuojamas darbo užmokesčio dienos vidurkis, dalijant iš darbo dienų skaičiaus.
Tačiau jei darbuotojui, kurį nors iš trijų mėnesių buvo nustatyta prastova ar suteiktas laikinas nedarbingumas, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje ir jam buvo paskelbta prastova ar suteiktas nedarbingumas, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
T. y. už prastovą gautas užmokestis, apskaičiuojant atostoginių dydį, į vidutinį darbo užmokestį netraukiamas ir dėl jo atostoginiai neturi mažėti.
Pavyzdžiui:
a) jei darbuotojui paskelbta prastova nuo 2020 m. kovo 16 d. iki gegužės 31 d., o darbuotojas atostogaus nuo birželio 1 d., darbuotojo atostoginiai bus apskaičiuojami, vidutiniam darbo užmokesčiui imant tik vasario darbo užmokestį ir jį dalijant iš vasarį dirbtų darbo dienų skaičiaus;
b) jei darbuotojui yra paskelbta dalinė prastova, sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių, dalinės prastovos laikas ir užmokestis už ją taip pat netraukiami į atostoginių skaičiavimą. Pavyzdžiui, darbuotojas įprastai dirba 5 darbo dienas per savaitę, o dalinė prastova paskelbta kovo 16 d. iki gegužės 31 d. ir darbo dienų skaičius sumažintas iki 2 darbo dienų per savaitę, dirbant pirmadienį ir antradienį. Vadinasi, nuo 2020 m. kovo 1 d. iki kovo 16 d. (iki prastovos) darbuotojas dirbo 9 darbo dienas. Nuo kovo 16 d. iki kovo 31 d. su daline prastova dirbdamas pirmadienį ir antradienį, darbuotojas dirbo dar 5 darbo dienas. Balandį, su daline prastova dirbdamas pirmadienį ir antradienį, dirbo 7 darbo dienas per mėnesį. Gegužę, dirbdamas pirmadienį ir antradienį su daline prastova, dirbo 8 darbo dienas per mėnesį. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, sumuojamas darbuotojui per kovą, balandį ir gegužę už darbo dienas priskaičiuotas darbo užmokestis ir gauta suma padalijama iš darbuotojo faktiškai dirbtų darbo dienų per tuos tris mėnesius (iš 9 + 5 + 7 + 8);
c) kai darbuotojui nustatoma dalinė prastova ir darbo laikas sutrumpinamas valandomis, yra net keli vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdai su skirtingu vidutinio darbo užmokesčio rezultatu. Darbuotojo interesus ir esmę, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas prastovos laikas, labiausiai atitinka vidutinio valandinio darbo užmokesčio išskaičiavimas iš dirbto laiko ir tada atliekamas vidutinio dienos darbo užmokesčio apskaičiavimas.
Apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, darbdavys turėtų laikytis taisyklės, kad skaičiavimas turi būti taikomas darbuotojo naudai.
Atostoginiai darbuotojui galėtų mažėti tik tuo atveju, jei darbuotojo ir darbdavio susitarimu buvo sumažintas darbo užmokestis arba sumažinta darbo laiko norma ir dėl to sumažėjo ir darbo užmokestis.
www.vz.lt inf.