„Pavojų kelia tai, kad laisvos darbo vietos yra kuriamos gerokai sparčiau nei jos yra užimamos. Todėl, nepaisant sąlyginai pozityvių ekonomikos plėtros perspektyvų, darbo rinkoje jaučiamas disbalansas tarp darbo pasiūlos ir paklausos. Kartu su prastais demografiniais rodikliais šis disbalansas stipriai ribos nedarbo mažėjimą. Galima pateikti pavyzdį iš pramonės: per pastaruosius ketverius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 40 proc., tačiau užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik dešimtadaliu. Taigi nepaisant tebesitęsiančios ūkio plėtros, nedarbo lygis mažės lėtai ir iki metų pabaigos turėtų nusileisti iki 8 proc. ribos“, – teigia A.Izgorodinas.

Pasak jo, ūkio augimą dirbtinai riboja dar keli veiksniai.

Pirma, aukšta bazė, t.y. jau gana ilgą laiką Lietuvos ekonomika yra augimo stadijoje ir Lietuvos realusis BVP yra 4,7 proc. didesnis nei buvo prieš ekonominę krizę, o tai apsunkina ekonomikos plėtrą.

Antra, vėluojantis ES paramos priemonių „įleidimas“ į ekonomiką blogina Lietuvos įmonių investicijų rodiklius.

„Vertinant BVP komponentus, būtent vidaus investicijos šiuo metu yra silpniausia Lietuvos BVP grandis – šiemet jos nukrito 2,1 proc. ir vis dar yra 15 proc. mažesnės nei prieš krizę. Jeigu ES parama Lietuvos ekonomiką pasiektų greičiau, galima būtų tikėtis šiuos metus baigti su truputį spartesniu ekonomikos augimu“, – sako LPK atstovas.