Buhalteriams, finansininkams, vadovams, teisininkams, biurų administratoriams. JŪS PRIVALOTE ŽINOTI DAUGIAU!

Verslas

split_long.png
Tikisi santūresnio ekonomikos augimo 2016 09 12

Įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2016-2019 metams.

Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvos ekonomika nuosaikiai augs - didės eksporto apimtys (vidutiniškai apie 3.5 proc. per metus) ir namų ūkių vartojimo išlaidos (vidutiniškai apie 4,4 proc. per metus). Nedarbas mažės, o darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia išliks stipri.

 

Tuo pat metu valstybei ir verslui teks spręsti iššūkius, susijusius su išorės grėsmių poveikiu, investicijų pritraukimu, veiklos ir išlaidų optimizavimu.

 „Šios makroekonominės projekcijos kloja pamatus 2017 metų biudžeto rodikliams, todėl kviečiu politikus pamiršti rinkiminį populizmą ir susilaikyti nuo nepamatuotų išlaidų siūlymo. Įžvelgiame nemažai išorės grėsmių, kurioms Lietuva turi būti tinkamai pasiruošusi. Tai reiškia, kad turime tikslingai investuoti į ekonomiką, skatindami inovacijas, atsakingai planuoti išlaidas," - sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Ekonomika

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs nuosaikiai ir sparčiau nei Europos Sąjungoje ir euro zonoje: 2016 m. - 2,3 proc., 2017 m. - 2,7 proc., 2018 m. - 2,5 proc., 2019 m. - 2,5 proc.

Įvertinus pirmojo pusmečio ūkio raidos tendencijas, galimą mažesnę užsienio paklausą dėl išaugusio neapibrėžtumo po Brexit bei gerokai prastesnį nei tikėtasi derlių, 2016 m. BVP augimo prognozė, palyginti su skelbtąja kovą, sumažinta 0,2 proc. punkto, 2017 m. - 0,44 proc. punkto, o 2018-2019 m. - po 0,6 proc. punkto.

Atsižvelgdama į tarptautinės aplinkos neapibrėžtumą, Lietuva vidutiniu laikotarpiu turės tęsti atsakingą fiskalinę politiką: neprisiimti finansiškai ir ekonomiškai nepagrįstų įsipareigojimų, mažinti valstybės skolą, kaupti daugiau valstybės finansinių atsargų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde.

 

Tarp svarbiausių priemonių - didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir peržiūrėti mokesčių lengvatas, efektyviau valdyti viešąjį turtą. Taip pat svarbu įgyvendinti socialinį modelį, struktūrines reformas sveikatos ir švietimo srityse.

Lietuvai, mažai ir atvirai ekonomikai, vienas iš veiksmingų būdų didinti ūkio konkurencingumą ir užtikrinti tvarų augimą yra investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas. Įvertinus tai, kad 2007-2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų, būtina užtikrinti efektyvų jos tolesnį naudojimą.

Eksportas
Vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių yra eksportas. Nors Brexit oficialiai dar neprasidėjo, Europoje ir už jos ribų sustiprėjo ekonominis neužtikrintumas, kuris neigiamai veikia verslo ir vartotojų lūkesčius. Atsižvelgusi į šį faktą bei darbo našumo pokyčius, Finansų ministerija vidutiniu laikotarpiu numato santūresnes realaus Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto perspektyvas, nei skelbta šių metų pavasarį.

 

Prognozuojama, kad 2016 m. eksportas augs 4,9 proc., 2017 m. - 2,8 proc., 2018 m. - 3,1 proc., 2019 m. - 3,3 proc.

Eksportuotojams teks prisitaikyti prie pakitusių ekonominių sąlygų, daugiau investuoti į konkurencingumą didinančias priemones bei valiutų rizikos valdymą, mažinti gamybos sąnaudas, didinti veiklos efektyvumą ir gamybos mastus.

Ankstesnė patirtis rodo - net esant ir nepalankioms sąlygoms, Lietuvos įmonės sugeba prisitaikyti ir didinti eksportuojamos produkcijos apimtis. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be mineralinių produktų) praėjusiais metais išaugo 3,2 procento.

Santūraus optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia 2015 m. prasidėjęs Lietuvos eksporto rinkų perorientavimas, kuris sudaro sąlygas vidutiniu laikotarpiu įsitvirtinti ir plėsti eksporto apimtis jau atrastose trečiosiose šalyse, ypač su tomis, kur atsiskaitymai vyksta JAV doleriais.

Nedarbas, darbo užmokestis ir infliacija
Numatoma, kad nedarbas 2016 m. sieks 8,0 proc., 2017 m. - 7,1 proc., 2018 m. - 6,6 proc., o 2019 m. pabaigoje sudarys 6,3 proc.

2016-2019 metais darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame  sektoriuje - tų veiklų, kurios pasižymi aukšta darbo jėgos paklausa ir kurių darbo užmokestis išlieka mažiausias.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2016 m. priskaičiuotas vidutinis mėnesinis atlyginimas  augs 7,4 proc., t.y. sparčiau nei buvo numatyta pavasarį (5,8 proc.), 2017 m.  - 6,2 proc. (vietoj 6,0 proc.), 2018 m. - 6,1 proc. (nepakito), 2019 m. - 6,3 proc. (vietoj 6,2 proc.)

Vidutinės metinės infliacijos projekcijos nekeičiamos. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija,  apskaičiuota pagal  SVKI,  2016 m.  sieks 0,7 proc.,  2017 m. - 2,2 proc.,  2018 m. - 2,5 proc., 2019 m. - 2,5 proc.

Detaliau su Finansų ministerijos įžvalgomis dėl šalies ekonomikos potencialo, darbo rinkos raidos, kainų ir užsienio prekybos pokyčių galite susipažinti pagal nuorodą:


 

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus inf.

 

Apkarpė BVP augimą

 

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. 

 

„Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK  sprendimas atsiskirti nuo ES. Tiek JK, tiek jos prekybos partnerėse jau dabar yra padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, o tai mažins investicijas ir vartojimą. Manoma, kad didžiausią neigiamą poveikį patirs išsivysčiusių Europos šalių ekonomika, o šios šalys yra itin svarbios mūsų šalies eksportuotojams. Taigi, mažės ir mūsų prekių bei paslaugų paklausa tose šalyse“, – sakė Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.

 

Lietuvos banko ekspertų vertinimu, su JK susijęs neapibrėžtumas Lietuvos realiojo BVP augimo tempą šiemet gali sumažinti 0,1, o kitąmet – 0,2 proc. punkto. Pagal naujausias Lietuvos banko prognozes, šiemet mūsų šalies realusis BVP padidės 2,3 proc. (anksčiau prognozuota 2,6 %), o 2017 m. – 2,9 proc. (3,3 %).

 

Pernai Lietuvos ūkio augimas siekė 1,6 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį per metus ekonomika paaugo 2,4 proc. Lietuvos banko ekonomistai nurodo, kad spartesnį augimą šiemet visų pirma lemia atsigaunantis eksportas: šiuo metu auga transporto sektorius, kuris daug nukentėjo kritus eksportui į Rusiją; auga ir pramonė, kuri, kaip žinia, du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuoja.

 

Vis dėlto likusiais šių metų mėnesiais eksportas gali plėtotis mažiau palankiai. Nors ir prognozuojama, kad eksportas kitąmet augs, šio sektoriaus raidos 2017 m. prognozė nemenkai sumažinama, atsižvelgus į minėtą tarptautinės ekonominės aplinkos suprastėjimą. Jis  turi poveikio ir prognozuojamai investicijų raidai – investicijų 2017 m. prognozė taip pat pateikiama mažesnė.

 

Tarp augimą mažinančių svarbių veiksnių Lietuvos banko ekonomistai įvardija ir mažesnį ES paramos lėšų panaudojimą. Lėšos iš ankstesnės ES finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) jau nebenaudojamos, o dabartinės ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) lėšos kol kas naudojamos negausiai.

 

Tai blogina padėtį statybų sektoriuje (statybos darbų mažėja) ir šiemet mažina bendrą ekonomikos augimą.

 

Išorės aplinkai prastėjant, Lietuvos ūkį į priekį temps vidaus veiksniai, būtent gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis ir stabiliai augantis vartojimas.

 

Šiuo metu darbo užmokestis kyla daugiausia nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Numatoma, kad šiemet jis padidės 6,8, o kitąmet dar 5,6 proc.

 

„Pajamų augimą lemia tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stygius. Kvalifikuotų asmenų nedarbo lygis šiuo metu tesudaro 6,5 proc. Darbo užmokestį didina ir pakelta minimalioji mėnesio alga. Nors naujų darbuotojų surasti sunku, vis dėlto bendras užimtųjų skaičius nuosekliai auga“, – sakė A. Dabušinskas.

 

Augančios gyventojų pajamos ir mažėjantis nedarbas skatins privatųjį vartojimą. 2016 m. prognozuojama, kad jis augs 4,3, o 2017 m – 3,9 proc.

 

Pirmųjų septynių šių metų mėnesių bendrasis kainų lygis Lietuvoje yra 0,5 proc. didesnis nei prieš metus. Šiuo metu numatoma, kad likusiais metų mėnesiais jis keisis nedaug.

 

Prognozuojama, kad 2016 m. infliacija sudarys 0,7 proc. 2017 m. ji turėtų padidėti, nes pasaulinės energijos žaliavų kainos, kaip kol kas manoma, kitąmet bus didesnės nei šiemet.

 

Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus inf.

 

 

 


 
Komentarai (0)
Naujas komentaras
Jūsų el. paštas
 
Jūsų vardas
Komentaras
Apsaugos kodas secimg
 

Gaukite naujienas el. paštu

RSS

U Ž D U O K I T E   K L A U S I M Ą

             info@infolangas.lt

D Ė M E S I O ! ! !

D Ė M E S I O ! ! !

Savaitės sentencija

Nori išgirsti protingą atsakymą, protingai ir klausk.

J. V. Gėtė

Senesnės sentencijos

Buhalterio kalendorius

<
2024 m. kovas
>
I
II
III
IV
V
VI
VII
26
27
28
29
Akcijos
MOKESČIŲ KALENDORIUS
NEMOKAMI seminarai
Renginiai
REIKŠMINGOS datos
 
 

split

split

Verta žinoti

Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė NATO ir Europos Sąjungos metais; Dainų šventės metais; Diplomatų Lozoraičių metais

split

NAUJI mokymai - Tapkite profesionalu su LINKEDIN

AKTUALŪS nuotoliniai mokymai IŠMANUSIS BIURAS

→  SUSIDOMĖJOTE?

split

Vardadieniai

split

Šiandien orai Lietuvoje

Orai Vilniuje Orai Kaune Orai Klaipėdoje Orai Panevėžyje Orai Alytuje Orai Marijampolėje Orai Utenoje Orai Kėdainiuose Orai Ukmergėje Orai Mažeikiuose

9,56€  8,00 €   / IŠPARDUOTA!