Apatija, nemiga, nerimas ar nuovargis – tai tik keli simptomai, rodantys, kad žmogui sunku sugrįžti į įprastą rutiną.

Klinikinė psichologė, ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Voinė primena – tai natūrali žmogaus reakcija į pokytį.

Ką daryti, kad perėjimas būtų švelnesnis, ir kaip atpažinti, kada jau reikia pagalbos, pataria mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kartu su nevyriausybine organizacija „Jaunimo linija“.

Stresą išduoda paprasti simptomai

Atostogos – tai laikotarpis, kai žmogus bent trumpam gali išsilaisvinti iš rutinos ir patenkinti svarbius poreikius: pailsėti, praleisti laiką su artimaisiais, patirti naujų įspūdžių ar tiesiog nieko neveikti.

Pasak psichologės J. Voinės, laisvė nuo įsipareigojimų ir laiko kontrolė leidžia žmogui pasijusti laisvam. Tad natūralu, kad grįžtant į įprastą dienotvarkę kyla liūdesys, nerimas ar net nusivylimas – ypač jei atostogų metu nespėta visiškai atsigauti ar pailsėti.

Streso simptomai – individualūs ir priklauso nuo žmogaus asmenybės, santykio su darbu bei aplinka.

Dažniausiai pasitaikantys fiziniai požymiai: miego sutrikimai, apetito pokyčiai, virškinimo problemos. Psichologiniai – apatija, liūdesys, padidėjęs dirglumas ar, priešingai, perteklinis aktyvumas, padidėjęs nerimas.

Svarbu stebėti, kaip dažniausiai reaguojama į stresą, ir pagal tai numatyti galimą atsaką į darbo ar mokslų pradžią.

Štai, kada vertėtų sunerimti

Nors prisitaikymas po atostogų kiekvienam užtrunka skirtingai, jei nemalonūs jausmai ar streso simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – tai ženklas, kad verta ieškoti pagalbos.

Pasak ilgametės „Jaunimo linijos“ savanorės, svarbu ne tik savistaba, bet ir aplinkos vertinimas: „Kokie mano santykiai su kolegomis? Ar darbas suderinamas su asmeniniu gyvenimu? Ar prieš atostogas darbe jaučiausi gerai?“

Ilgalaikis stresas gali būti susijęs ne tik su grįžimu į rutiną, bet ir su pačia darbo ar mokymosi aplinka.

Kaip lengviau „perjungti“ protą iš poilsio į darbo režimą?

J. Voinė siūlo grįžimą iš atostogų vertinti realistiškai – neidealizuoti atostogų ir nepervertinti darbo sunkumų.

„Prisiminkime ir darbo privalumus – bendravimą, aiškesnę dienotvarkę, savirealizaciją. Taip pat svarbu atsisakyti nerealistinių lūkesčių, kad vos sugrįžus būsime maksimaliai produktyvūs.

Darbo savaitę verta planuoti iš anksto, pasirūpinti patogiu rytiniu pasiruošimu, išlaikyti tvarkingą miego režimą, įtraukti pertraukėles bei neformalius pokalbius su kolegomis“, – pataria klinikinė psichologė.

Kaip padėti vaikams sugrįžti į mokyklą ar būrelius po atostogų?

Psichologė pabrėžia tėvų vaidmenį – pirmiausia išmokti klausyti vaikų. Ne taisyti ar patarinėti, bet girdėti jų jausmus ir nerimus.

Jaunesniems vaikams svarbus aiškumas ir nuspėjamumas – kalbėkite apie dienos eigą, būkite punktualūs. Paaugliams – svarbi erdvė savarankiškumui, pasitikėjimui, emocijų priėmimui. Svarbu neperkrauti vaiko dienos užsiėmimais, palikti laisvo laiko.

„Tėvams ir pedagogams svarbu atminti – vaikų grįžimo į mokyklą procesas dažnai lydi ne tik džiaugsmas, bet ir įvairios baimės. Jų ignoravimas gali paskatinti vaiko emocinį užsidarymą ar vidinį konfliktą.

Palaikymas, atvirumas ir saugios aplinkos kūrimas – svarbiausi ramsčiai vaikui ar paaugliui prisitaikant“, – primena J. Voinė.

Prevencija – raktas į psichologinę gerovę ištisus metus

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad psichologinė gerovė neturėtų priklausyti vien nuo atostogų. Ištisus metus reikėtų stengtis palaikyti subalansuotą dienotvarkę, derinti darbą ir poilsį, rūpintis fizine sveikata, mityba, miegu, asmeniniais ryšiais ir veiklomis, kurios teikia malonumą.

Reguliarus savo poreikių paisymas ir emocinės būklės stebėjimas padeda išvengti perdegimo bei sunkesnių psichikos sutrikimų.

„Stresas po atostogų – ne silpnumo ženklas, o natūrali prisitaikymo prie pokyčio reakcija. Kuo labiau rūpinamės savo gerove ištisus metus, tuo lengviau būsime pasiruošę priimti tiek poilsį, tiek rutiną“, – sako J. Voinė.