Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas (DK 116 str.). Darbdaviu patarnavimo sutartyse gali būti tik fizinis asmuo, kadangi yra teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos. Tiesioginis darbuotojo teikiamų paslaugų gavėjas ne visuomet turi būti paties darbdavio asmuo.

Tai gali būti ir jo šeimos nariai, asmeniniai svečiai, kuriems šias paslaugas darbuotojas atlieka darbdavio nurodymu. Pažymėtina, kad pagal patarnavimo sutartį darbuotojas gali dirbti tik darbą, kurio metu suteikiamos namų ūkio paslaugos. Tai, pavyzdžiui, namų kambarinės paslaugos, atliekant įvairius darbus privačiuose namuose, auklės, ligonių priežiūros darbuotojo, virėjo, sodininko, kompiuterių sistemų specialisto darbdavio privačiame ūkyje, taip pat asmeninio sekretoriaus, vairuotojo, apsaugininko darbas.

Patarnavimo sutarties ypatumai patvirtinti LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr.1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690).

Minėtu nutarimu patvirtintas nebaigtinis pavyzdinis sąrašas darbų, kai yra teikiamos namų ūkio paslaugos, taip pat numatyta, kad patarnavimo sutartyse turi būti nustatyta kasdieninio darbo pradžia ir pabaiga, darbo diena gali būti pertraukiama. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laikas gali būti žymimas kitaip, nei Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Sutartyje, darbuotojo pageidavimu, gali būti susitariama dėl išlaidų (kelionės, nakvynės ir kitų), patirtų teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų.

Sudarius patarnavimo sutartį, darbdavys neprivalo darbuotojui įteikti darbo pažymėjimą. Dirbantiems pagal patarnavimo sutartis darbuotojams taikomos DK ir kitų norminių teisės aktų nuostatos su minėtame LR Vyriausybės nutarime Nr.1043 nustatytomis išimtimis.

VDI inf.