Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė primena, kad darbdaviai gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydį, nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą. Jeigu pasirenkama nurodyti darbo užmokesčio intervalą, šis turėtų atsispindėti formuluote „nuo... iki“, pavyzdžiui, „nuo 850 Eur iki 1 050 Eur“. Svarbu akcentuoti, kad darbo skelbime negali būti nurodoma tik suma „nuo“, pavyzdžiui, „nuo 850 Eur“, arba suformuluojamas darbo užmokesčio intervalas, nurodant tik sumą „iki“, pavyzdžiui, „iki 1 050 Eur“.

Darbdaviai darbo skelbime prie siūlomo darbuotojui darbo užmokesčio arba jo intervalo turėtų nurodyti, ar pateikta suma yra neatskaičius mokesčių (bruto), ar jau po mokesčių atskaičiavimo, t. y. mokėtina darbuotojui į rankas (neto). Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, įstatyme numatyta, kad darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydis arba šių dydžių intervalas turi būti paskelbtas, t. y. darbo skelbimas negali būti formuluojamas nurodant darbo užmokestį už kalendorinę arba darbo dieną.

Peržvelgus viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus, specialistė pastebi, kad didesnė dalis darbdavių, ieškodami darbuotojų, skelbimuose jau nurodo siūlomą atlyginimą, visgi tai darydami vis tiek ne visada paiso Darbo kodekso nuostatos reikalavimų. Siūlomas darbo užmokestis darbo skelbimuose nurodomas įvairiai: kai kur atlyginimas išskiriamas abstrakčiai, t. y. nurodoma tik suma „nuo“ arba suma „iki“, kai kur į atlygį įskaičiuojami ir priedai už pasiektus darbo rezultatus ir pan.

Darbo teisės skyriaus vedėja pabrėžia, kad nurodant bendrą darbo užmokesčio intervalą su mokamais priedais, potencialūs darbuotojai gali būti klaidinami. Todėl svarbu priminti, kad jeigu darbo skelbime norima įtraukti informaciją apie papildomus mokėjimus, pavyzdžiui, priedus, premijas, dienpinigius ir kitas papildomas darbo užmokesčio mokėjimo formas, tokie mokėjimai į darbo skelbimą gali būti įtraukti, tačiau jie turėtų būti atskirti nuo siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydžio arba jo intervalo. Pavyzdžiui, darbo skelbime gali būti siūlomas bazinio darbo užmokesčio dydžio intervalas nuo 900 Eur iki 1 100 Eur (bruto arba neto), tada atskirai nurodyti priedai už pasiektus rezultatus – pavyzdžiui, nuo 200 iki 300 Eur (bruto arba neto). Be to, darbo skelbimuose turi būti nurodytas visas siūlomo darbo užmokesčio dydžio intervalas, pavyzdžiui, nuo 900 Eur iki 1100 Eur (bruto arba neto), o ne tik pradinis intervalo dydis, pavyzdžiui, nuo 900 Eur. Darbo skelbime gali būti nurodytas ir konkretus siūlomas atlyginimas už vykdomą darbo funkciją, nepateikiant darbo užmokesčio intervalų, tačiau tada skelbime neturi būti naudojamos formuluotės „nuo... iki“. Pavyzdžiui, darbo užmokestis – 1 100 Eur (neto).

Akcentuotina, kad atsakomybė už Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalies pažeidimą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje. Toks pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur.

VDI inf.