Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio

23 d. nutarimo Nr. 1535 5 punktu, įvertino Energetikos ministerijos pateiktą 2012 m. kovo 30 d.

parafuotos Koncesijos sutarties su Naujos atominės elektrinės Projekto įgyvendinimo bendrove ir

Strateginiu investuotoju (toliau – Koncesijos sutartis) projektą bei 2012 m. gegužės 3 d. raštu Nr.

(22.6)3-20RN pateikė Energetikos ministerijai savo išvadą dėl minėto parafuotos Koncesijos

sutarties projekto.

 

Atsižvelgdami į tai, kad per laikotarpį nuo Koncesijos sutarties projekto parafavimo toliau

buvo tęsiamos derybos su projekto dalyviais ir tikslinamos Koncesijos sutarties projekto sąlygos ir

į tai, kad šių metų gegužės 7 d. Energetikos ministerija raštu Nr. 12.1-1.7-13-47RN pateikė

pakoreguotą 2012 m. kovo 30 d. Koncesijos sutarties projekto kopiją, Finansų ministerija pažymi,

kad ši Finansų ministerijos išvada yra teikiama dėl pakoreguoto Koncesijos sutarties projekto.

Atitinkamai 2012 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (22.6)3-20RN pateikta Finansų ministerijos išvada dėl

Koncesijos sutarties laikytina negaliojančia.

 

Rengiant šią išvadą dėl Koncesijos sutarties projekto Finansų ministerija taip pat

vadovavosi Energetikos ministerijos pateiktais dokumentais, paaiškinimais bei neparafuotų

Koncesijos sutarties projekto priedėlių projektais.

 

Naujos Visagino atominės elektrinės statybos ir eksploatavimo projekto (toliau – Visagino

AE projektas) įgyvendinimas yra suskirstytas į keletą esminių etapų:

 

1. pirmasis etapas – laikotarpis iki Koncesijos sutarties pasirašymo (iki 2012 m. birželio

28 d.), per kurį turi būti susiderama dėl pagrindinių Koncesijos sutarties sąlygų,

pasirašoma pradinė akcininkų sutartis su projekte dalyvaujančiais strateginiu

investuotoju, Lietuvos investuotoju ir regioniniais partneriais, įsteigiama projekto

įgyvendinimo bendrovė.

 

2. antrasis etapas – parengiamasis etapas, kuris prasideda nuo Koncesijos sutarties

pasirašymo ir tęsiasi iki galutinio sprendimo investuoti priėmimo (galutinis

sprendimas investuoti turi būti priimtas ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. arba

per 33 mėnesius po riboto pranešimo pradėti darbus pateikimo (atsižvelgiant į tai,

kuris laikotarpis baigsis anksčiau).

 

Šiame etape, pateikus ribotą pranešimą pradėti

darbus, bus vykdomi statybos projektavimo darbai, pradedamas vykdyti sunkiasvorių

ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto parengimas, derinami ir

sprendžiami projekto finansavimo klausimai, vertinami projekto kaštai bei rengiamasi

atominės elektrinės statybai. Paaiškėjus projekto kaštams bei finansavimo

galimybėms, šio etapo pabaigoje visi projekto dalyviai sprendžia klausimą dėl

galutinio sprendimo investuoti priėmimo. Projekto finansavimas turi būti

užsitikrinamas šio etapo pabaigoje. Jeigu akcininkų sutarties nustatyta tvarka

priimamas galutinis sprendimas neinvestuoti ir nevykdyti projekto, Koncesijos sutartis

pasibaigia be jokių kompensacijų sutarties šalims (strateginiam investuotojui, Lietuvos

Respublikai ir projekto įgyvendinimo bendrovei). Lietuvos Respublika pasilieka teisę

(bet ne pareigą) išpirkti kitų projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų akcijas.

 

3. trečiasis etapas – statybos etapas, kuris prasideda teigiamo sprendimo investuoti

priėmimo momentu ir tęsiasi iki atominės elektrinės eksploatacijos pradžios (2020–

2022 metai). Visiems projekto dalyviams priėmus teigiamą sprendimą investuoti,

Lietuvos Respublika negalės be finansinių pasekmių nutraukti Koncesijos sutarties.

Norime atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme

numatyto strateginio investuotojo parinkimui Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta

tvarka ir koncesijos suteikimui projekto įgyvendinimo bendrovei nėra taikomos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 patvirtintos Viešojo ir

privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, kurios reglamentuoja

partnerystės projektų rengimą, vertinimą, įgyvendinimą, partnerystės procese dalyvaujančių

institucijų teises, pareigas ir atsakomybę bei rizikos paskirstymą tarp partnerystės projekto šalių.

 

Vadovaujantis bendraisiais koncesijos suteikimą reglamentuojančiais teisės aktais prieš priimant

sprendimą suteikti koncesiją privačiam subjektui turi būti atliekama projekto įgyvendinimo

galimybių studija. Šiame dokumente turi būti atskleista detali techninė, finansinė, ekonominė ir

institucinė investicijų projekto įgyvendinimo remiantis partneryste analizė, kuri įrodytų projekto

metu gaunamą naudą. Bendruoju atveju, pasirašant koncesijos sutartį būna aiškūs visi investicijų

projekto įgyvendinimo bei perduodamos koncesininkui vykdyti veiklos aspektai: investicijų vertė,

perduodamas turtas, projekto ekonominis atsiperkamumas, šalių įsipareigojimai, rizikos, jos

valdymo priemonės, šalių atsakomybė ir kitos sąlygos.

 

Visagino AE projektas yra išskirtinis didelio techninio sudėtingumo, didelių finansinių

(tiek nuosavų, tiek skolintų) išteklių, ypatingo saugumo reikalaujantis investicijų projektas, kurio

įgyvendinimas iki elektrinės eksploatacijos pradžios gali užtrukti iki 10 metų, todėl šiame projekto

vystymo etape, pasirašant Koncesijos sutartį, dar nėra aiški galutinė projekto vertė, finansavimo

struktūra ir sąlygos yra tik preliminarios, nėra galutinių sprendimų dėl visų projekto etapų

vykdymo bei jų finansavimo, atskirų projekto dalyvių – regioninių partnerių dalyvavimas bei jų

dalyvavimo apimtis projekte dar nėra galutinai išspręsta.

 

Koncesijos sutartimi projekto įgyvendinimo bendrovei numatoma suteikti koncesiją projektuoti, finansuoti, vystyti, statyti,

testuoti, priduoti eksploatavimui, eksploatuoti, prižiūrėti ir uždaryti (pasirinkimo teisė) Visagino

AE, taip pat sutartyje nurodomos pagrindinės sąlygos, apimančios šalių bendradarbiavimo

principus, teises ir pareigas, akcijų tarp Lietuvos Respublikos ir Strateginio investuotojo

pasiskirstymą, projekto vystymo ir valdymo klausimus, sutarties nutraukimo sąlygas. Koncesijos

sutarties projekte išvardintos koncesijos įgyvendinimui reikalingos sudaryti atskiros sutartys,

kurios bus (arba galės būti) pasirašomos vėlesniuose Visagino AE projekto vystymo ir

įgyvendinimo etapuose (akcininkų sutartis, generalinė rangos sutartis, eksploatavimo ir priežiūros,

kuro tiekimo sutartis, elektros energijos pardavimo sutartis), šių sutarčių sąlygos Koncesijos

sutarties projekte nėra detalizuojamos, nes jos priklauso nuo derybų rezultatų bei galutinio

sprendimo investuoti priėmimo.

 

Atsižvelgiant į tai, Koncesijos sutarties projekto vertinimas buvo atliktas netaikant

bendrųjų partnerystės projekto sutarčių vertinimo reikalavimų. Vertinant Koncesijos sutarties

projektą, Finansų ministerija vadovavosi Energetikos ministerijos pateikta papildoma informacija

dėl Visagino AE projekto bei sutarčių struktūros, finansavimo poreikio ir galimybių bei

preliminariu energetikos ekspertų prielaidomis paremtu konsoliduotu projekto įgyvendinimo

bendrovės ir jos akcininkų prognozuojamu finansiniu veiklos modeliu. Finansų ministerija

nevertino pateiktų prognozuojamų projekto įgyvendinimo kaštų (statybos, eksploatavimo,

valdymo ir kt.) bei elektros energijos paklausos ir kainų naujos atominės elektrinės eksploatavimo

laikotarpiu, nes už šių duomenų pagrįstumą atsako Energetikos ministerija – koncesiją

suteikiančioji institucija.

Vertinant Koncesijos sutarties projektą bei valstybės prisiimamus įsipareigojimus,

konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos turtinių įsipareigojimų mastas priklauso nuo projekto

įgyvendinimo etapo, t.y.:

 

1. parengiamojo etapo metu (nuo Koncesijos sutarties pasirašymo iki galutinio sprendimo

investuoti priėmimo) Lietuvos Respublika įsipareigoja:

 

• įgyvendinti Visagino AE projektui reikalingą sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių

transportavimo maršruto parengimo nuo Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto molo

krantinės iki Visagino AE statybvietės ribos projektą, kurio prognozuojama vertė gali

siekti apie 80 mln. eurų (ši suma nėra įskaičiuojama į bendrus Visagino AE projekto

kaštus);

 

• išpirkti projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas iš projekto įgyvendinimo bendrovės

akcininkų, kai Koncesijos sutartis nutraukiama dėl Lietuvos Respublikos kaltės

(esminis įstatymų pakeitimas, turintis reikšmingos įtakos projekto įgyvendinimo

bendrovės veiklai, pasitraukimas iš atitinkamų branduolinių sutarčių, konvencijų ar

chartijų bei jų denonsavimas, neigiamas sprendimas dėl branduolinės energijos, ir kt.)

ir atlyginti nuostolius dėl Koncesijos sutarties pažeidimo (konfidencialumo

įsipareigojimų, garantijų pažeidimas ir kt.) (nuostolių dydis neapribotas).

 

2. Po teigiamo galutinio sprendimo investuoti priėmimo statybos etapo metu Lietuvos

Respublika neturi teisės nutraukti sutarties, todėl Lietuvos Respublikai ir kitiems

dalyviams priėmus galutinį (teigiamą) sprendimą investuoti Lietuvos Respublikos turtiniai

įsipareigojimai, be kita ko, apimtų:

 

• užtikrinimą, kad Lietuvos investuotojas – UAB Visagino atominė elektrinė (toliau –

VAE) perduotų žemės sklypą, reikalingą Visagino AE statybai, bei perleistų VAE

sukurtą intelektualią nuosavybę projekto įgyvendinimo bendrovei (sutarta vertė ne

mažiau kaip 50 mln. eurų);

 

• Lietuvos investuotojo – VAE – įsipareigojimų pagal numatomą Visagino AE

eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymą tinkamo vykdymo užtikrinimą;

 

• Lietuvos investuotojo skolinių įsipareigojimų kreditoriams bei Lietuvos investuotojo

finansinių įsipareigojimų pagal akcininkų sutartį užtikrinimą, iš viso apie 2,6 mlrd.

eurų sumai (įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei projekto investicijų

vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo);

 

• pareigą dėl Koncesijos sutarties ir/ar kitų papildomų sutarčių esminių pažeidimų

išpirkti projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas iš projekto įgyvendinimo bendrovės

akcininkų bei atlyginti nuostolius (nuostolių dydis neribotas).

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR JŲ PRISIĖMIMO

GALIMYBĖS PARENGIAMOJO VISAGINO AE PROJEKTO ETAPO METU

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublika prisiima įsipareigojimus dėl

sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto parengimo ir įgyvendinimo, t.y.

pagal Koncesijos sutarties projekto nuostatas kelio projektavimo ir rekonstrukcijos darbai turės

būti atlikti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Koncesijos sutarties projekte nėra nustatyta Lietuvos

Respublikos atsakomybė ir pasekmės dėl pervežimo kelio darbų nesavalaikio vykdymo (ir

atitinkamai įtakos statybos etapui), tačiau konstatuotina, kad Lietuvos Respublika jau

parengiamajame Visagino AE projekto etape prisiima turtinius įsipareigojimus dėl sunkiasvorių ir

didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto projekto įgyvendinimo.

 

Vadovaujantis Energetikos ministerijos pateikta informacija parengiamojo etapo

įgyvendinimo darbų finansavimas bus vykdomas iš projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų

įnašų. Planuojama, kad parengiamo etapo metu Visagino AE projekto darbų finansavimas sieks

apie 300 mln. eurų, iš kurių VAE finansuojama dalis sudarytų apie 115 mln. eurų.

Koncesijos sutarties projekto nutraukimo sąlygose nustatyta, kad jeigu visos šalys

nepriima teigiamo sprendimo investuoti, Koncesijos sutartis nutrūksta automatiškai ir Lietuvos

Respublika turi teisę, bet ne pareigą išpirkti kitų akcininkų akcijas. Tokiu Koncesijos sutarties

nutraukimo atveju Lietuvos Respublika neprisiima turtinių įsipareigojimų ar žalos atlyginimo

prieš kitus projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkus.

 

Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos investuotojas turi teisę priimti sprendimą nedalyvauti projekto finansavime, tačiau esant kitų projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų sprendimui įgyvendinti projektą be Lietuvos

dalies investicijų, Koncesijos sutartis nenutrūksta, Lietuvos Respublikos įsipareigojimai (išskyrus

įsipareigojimus dėl Lietuvos dalies finansavimo užtikrinimo statybos etape) lieka galioti visa

apimtimi.

 

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Lietuvos Respublika Koncesijos sutartyje

neprisiima įsipareigojimų padengti projekto partnerių patirtų išlaidų ar nuostolių tuo atveju, jeigu

nėra priimamas teigiamas sprendimas investuoti, tačiau yra rizika, kad tokio pobūdžio

įsipareigojimai galės būti numatyti akcininkų sutartyje, kurios pagrindu strateginio investuotojo ir

(arba) regioninių partnerių patirtos išlaidos ar nuostoliai, nepriėmus teigiamo sprendimo

investuoti, turės būti kompensuojami iš VAE vidinių pajėgumų.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija neturi informacijos dėl numatomų akcininkų sutarties nuostatų, negalime pateikti

išvados dėl konkrečių įsipareigojimų.

 

Jeigu Koncesijos sutartis šiame etape nutraukiama dėl Lietuvos Respublikos kaltės, tokiu

atveju Lietuvos Respublika įsipareigoja išpirkti projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas iš

projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų. Atsižvelgiant į tai, kad parengiamojo Visagino AE

projekto etapo metu projekto įgyvendinimo bendrovėje strateginis investuotojas ir regioniniai

partneriai bus investavę apie 185 mln. eurų, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos maksimalūs

įsipareigojimai parengiamajame projekto etape gali siekti apie 195 mln. eurų (Koncesijos sutarties

projekte privalomo akcijų išpirkimo sąlygose numatyta išperkant akcijas sumokėti 5 procentų

metinę maržą).

 

Konstatuotina, kad parengiamo Visagino AE projekto etapo metu Lietuvos Respublika

prisiima turtinius įsipareigojimus:

 

1. Dėl sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto parengimo ir

įgyvendinimo, vertė – apie 80 mln. eurų;

 

2. Lietuvos Respublikos kaltės atveju išpirkti projekto įgyvendinimo bendrovės

akcininkų akcijas bei investicijas, vertė – apie 195 mln. eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto

parengimas ir įgyvendinimas nėra įskaičiuojamas į Visagino AE projekto kaštus, minėti Lietuvos

Respublikos įsipareigojimai turės būti padengti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Vadovaujantis Energetikos ministerijos pateikta informacija apie VAE grupės įmonių sukauptus ir

planuojamus dividendus iš dukterinių įmonių, Lietuvos Respublikos įsipareigojimai, susiję su

Koncesijos sutarties nutraukimu dėl Lietuvos Respublikos kaltės, jeigu tokia kaltė būtų, galėtų

būti padengti iš vidinių VAE pajėgumų.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI IR JŲ PRISIĖMIMO

GALIMYBĖS VISAGINO AE PROJEKTO STATYBOS ETAPO METU

 

Energetikos ministerijos pateiktas bazinis konsoliduotas projekto įgyvendinimo bendrovės

ir jos akcininkų veiklos finansinis modelis, paremtas energetikos ekspertų prielaidomis, ir

finansinio modelio jautrumo analizės duomenys, leidžia manyti, kad projekto ekonominis

atsiperkamumas gali būti pasiektas. Tačiau pažymime, kad Finansų ministerija nevertino specialių

(nefinansinių) finansiniame modelyje pateiktų prielaidų bei jų pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad

ministerijos specialistai neturi specialių atominės jėgainės projektų vykdymo žinių.

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Statybos etapo metu prisiimamų Lietuvos Respublikos

įsipareigojimų vertinimas yra preliminarus ir tik indikatyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į projekto

etapus, sprendimas dėl galutinio sprendimo investuoti priėmimo ir būsimųjų Lietuvos Respublikos

įsipareigojimų statybos etape prisiėmimo, turės būti vertinamas atskirai ir tokiam sprendimui turės

atskirai pritarti Lietuvos Respublikos Seimas.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Koncesijos sutarties projekte numatyta Lietuvos Respublikos

atsakomybė už pasitraukimą iš branduolinių sutarčių, įskaitant 1997 m. Protokolą, papildantį 1963

m. Vienos konvenciją dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (toliau - Vienos protokolas) ir

Papildomo kompensavimo už branduolinę žalą konvenciją (toliau – Papildomo kompensavimo

konvencija), kurios dar nėra ratifikuotos/įsigaliojusios ir nėra taikomos Lietuvos Respublikoje.

 

Todėl darytina prielaida, kad Lietuvos Respublika turės ratifikuoti minėtus tarptautinius

dokumentus, kad jie būtų taikomi Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Pagal šiuo metu Lietuvos

Respublikoje galiojančią 1963 m. Vienos konvenciją dėl civilinės atsakomybės už branduolinę

žalą, branduolinės atsakomybės riba branduolinio įrenginio operatoriui nustatyta 150 mln. SDR.

Vienos protokole nustatyta, kad operatoriaus (t.y. projekto įgyvendinimo bendrovės) atsakomybės

už žalą riba branduolinio incidento atveju gali būti padidinama ne mažiau kaip iki 300 mln. SDR.

 

Kitu atveju, valstybė gali palikti operatoriui 150 mln. SDR ribą, tačiau įvykus branduoliniam

incidentui, likusią sumą iki 300 mln. SDR ribos, turėtų padengti pati valstybė. Operatorius turi

apdrausti savo civilinę atsakomybę, tačiau jei draudimo arba operatoriaus lėšų nepakanka

branduolinei žalai atlyginti, likusią sumą iki 300 mln. SDR ribos, turi padengti valstybė.

Pastebėtina, kad Vienos protokolas nedraudžia valstybei ratifikuojant minėtą dokumentą, nustatyti

didesnę nei 300 mln. SDR operatoriaus atsakomybės už žalą ribą branduolinio incidento atveju.

 

Be to, Papildomo kompensavimo konvencija numato valstybės narės pareigą branduolinio

incidento atveju pervesti į bendrą tarptautinį fondą įmoką, apskaičiuotą pagal valstybėje esančių

branduolinių įrenginių galią ir konvenciją ratifikavusių narių skaičių bei jose esančių branduolinių

įrenginių galią. Iš minėto fondo branduolinio incidento Lietuvoje atveju būtų kompensuojama

branduolinė žala, viršijanti Lietuvos Respublikos nustatytą operatoriaus civilinės atsakomybės

ribą.

 

Kadangi šiuo metu Finansų ministerija nedisponuoja informacija dėl numatomų Lietuvoje

įteisinti operatoriaus atsakomybės galimų ribų, galimų valstybės įsipareigojimų pagal Papildomo

kompensavimo konvenciją, todėl negali įvertinti valstybės įsipareigojimų dėl civilinės

atsakomybės už branduolinę žalą numatomų sumų, tačiau darant prielaidą, kad Lietuvos

Respublika ratifikuos minėtus tarptautinius susitarimus, ir vertinant iš šiandieninių pozicijų, kai

branduolinės žalos nuostolių atlyginimo klausimai ir atsakomybių pasidalijimas tarp operatoriaus

ir valstybės, kurios teritorijoje yra eksploatuojama atominė elektrinė, yra aktualūs ir svarbūs taip

pat ir Visagino AE projekto įgyvendinimo kontekste, tikėtina, kad šie įsipareigojimai valstybei

gali būti reikšmingi. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti dokumentai ženkliai padidina branduolinio

įrenginio operatoriaus atsakomybės ribą.

 

Energetikos ministerijos pateiktoje informacijoje numatoma, kad Visagino AE projekto

vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5,0 mlrd. eurų, o skaičiuojant nominaliąja verte

(įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei projekto investicijų vertės pokyčius dėl valiutų

kursų svyravimo – pagal konsoliduoto projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos akcininkų veiklos

finansinio modelio baziniame scenarijuje naudojamas prielaidas) gali siekti apie 6,8 mlrd. eurų.

Numatoma, kad apie 4 mlrd. eurų galėtų sudaryti skolintas kapitalas; 2,8 mlrd. eurų projekto

įgyvendinimo bendrovių akcininkų VAE, Latvijos ir Estijos bendrovių bei Strateginio

investuotojo investuojamas nuosavas kapitalas. Lietuvai tenkanti finansavimo dalis galėtų siekti

apie 2,6 mlrd. eurų.

 

Nors Koncesijos sutarties projekte Lietuvos Respublika neprisiima tiesiogiai šių

įsipareigojimų, tačiau priėmus teigiamą galutinį sprendimą investuoti, VAE neįvykdžius akcininkų

sutarties nuostatos, įpareigojančios užtikrinti Lietuvai tenkantį finansavimą, šiuos įsipareigojimus

privalės vykdyti Lietuvos Respublika. Kritiniu atveju, jei VAE būtų nepajėgi įvykdyti visų savo

įsipareigojimų, šių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų įvykdymas, tikėtina, būtų įmanomas, bet

reikšmingai padidintų valstybės skolą ir ženkliai neigiamai įtakotų visus viešuosius finansus.

VAE, kuri bus viena projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų, pagal Akcininkų

sutarties sąlygas, privalės užtikrinti investicijas į projekto įgyvendinimo bendrovę sutartomis

proporcijomis ir turės investuoti į projekto įgyvendinimo bendrovę apie 2,6 mlrd. eurų. Dalis VAE

tenkančių investicijų į projekto įgyvendinimo bendrovę būtų pritraukiama skolinantis, kitą dalį

lėšų turėtų sudaryti Lietuvos investuotojo – VAE nuosavos lėšos. Finansavimo struktūra turi būti

nustatyta iki parengiamojo etapo pabaigos. Pagal šiuo metu numatomą projekto kapitalo struktūrą

(skolinto kapitalo santykis su nuosavu kapitalu – 60%/40%) Lietuvos investuotojas – VAE turėtų

pritraukti apie 1,56 mlrd. eurų paskolų, VAE nuosavo kapitalo dalis turėtų sudaryti apie 1,04

mlrd. eurų.

 

Visagino AE statybos projektas yra išskirtinis, ypatingos reikšmės bei didelės vertės

projektas, todėl jau dabar galima daryti prielaidą, kad Lietuvos investuotojas – VAE pagal esamas

rinkos sąlygas bei turimus nuosavus finansinius pajėgumus nesugebės pritraukti reikalingo

skolinto kapitalo be valstybės garantijų. Todėl prielaida, kad Lietuvos skolinto kapitalo daliai bus

reikalingos valstybės garantijos VAE gautinoms paskoloms yra reali.

 

Remiantis Energetikos ministerijos pateikta informacija Lietuvos dalį atstovaujančios VAE

nuosavo kapitalo šaltiniai potencialiai gali būti:

 

1. vidiniai VAE finansiniai ištekliai;

 

2. įvykdžius privalomą pagal ES direktyvas Litgrid AB atskyrimą nuo VAE – akcijų

paketo perleidimo kitam valstybės valdomam operatoriui pajamos;

 

3. optimizuota esama viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) tarifo

vidinė struktūra.

 

Įvertinus VAE grupės įmonių vidinį finansinį pajėgumą, jų įgyvendinamus investicinius

projektus, egzistuoja rizika, kad Lietuvos investicijų dalį akcininkų sutartyje įsipareigojanti

užtikrinti VAE nesugebės užtikrinti reikiamo nuosavo kapitalo investicijų į projekto įgyvendinimo

bendrovę vien tik iš savo pajėgumų ir VIAP optimizavimo (t.y., nekeičiant VIAP tarifo dydžio).

 

Jei nepavyks numatyto kapitalo sutelkti iš pirmųjų 2 šaltinių ir (arba) VIAP tarifo lėšų

panaudojimas nebus perskirstytas kaip numatyta Energetikos ministerijos pateiktoje informacijoje,

VIAP tarifo didinimas būtų neišvengiamas.

 

Sprendimas nukreipti padidinto VIAP lėšas Visagino AE projektui ir taip projekto

finansavimą perleisti galutiniams elektros energijos vartotojams, turėtų būti priimamas tik

optimizavus VIAP tarifo struktūrą ir jo dedamąsias dalis, siekiant nedidinti elektros kainos

galutiniams elektros vartotojams. Vyriausybės sprendimai kokią Lietuvos nuosavo kapitalo

finansavimo dalį perkelti galutiniams elektros energijos vartotojams, o kokią dalį prisiimti VAE

įmonių grupei, turėtų lemti Visagino AE projekto tolesnę eigą. Minėti sprendimai, kurie leistų

VAE bendrovei generuoti pakankamus finansinius srautus suformuoti Lietuvos nuosavo kapitalo

dalį, turėtų būti priimami jau artimiausiu metu, nes priešingu atveju, nebus galimybių tinkamai

pasirengti Visagino AE projekto galutiniam etapui įgyvendinti.

 

Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad Visagino AE statybos etape egzistuoja rizika,

kad bet kuriuo metu projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkai – regioniniai partneriai gali

nuspręsti pasitraukti iš projekto ir tokiu būdu, neatsiradus kitiems investuotojams – regioninių

partnerių akcijų dalies perėmėjams, Lietuvos dalį atstovaujančiai VAE, o tuo pačiu ir Lietuvos

Respublikai gali kilti papildomi įsipareigojimai, kurių prisiėmimas taptų neišvengiamas, siekiant

užbaigti Visagino AE statybos etapą.

 

Šios rizikos valdymo priemonės turėtų būti nustatomos akcininkų sutartyje, tačiau tai

neapsaugo Lietuvos Respublikos nuo papildomų įsipareigojimų rizikos. Kadangi Finansų

ministerija nedisponuoja informacija dėl konkrečių akcininkų sutarties sąlygų, įvertinti šios rizikos

neturime galimybės, tačiau ji gali būti reikšminga.

 

Pagal Energetikos ministerijos pateiktus duomenis manytina, kad Visagino AE projektas

yra ekonomiškai atsiperkantis, o VAE nuosavo kapitalo užtikrinimas, darant prielaidą, kad laiku

bus priimti reikalingi Vyriausybės sprendimai, yra galimas. Finansų ministerijos vertinimu,

Lietuvos skolinto kapitalo užtikrinimo galimybės ir alternatyvos darant prielaidą, kad bus

vykdoma atsakinga fiskalinė politika (orientuota į tvarius viešuosius finansus), nesudarys esminės

rizikos valstybės skolos lygiui.

 

Bendrai vertinant Visagino AE projekto įgyvendinimo galimybes, jo atsiperkamumą ir

gyvybingumą, valstybės įsipareigojimus, prisiimamus atskirais projekto vystymo ir įgyvendinimo

etapais, riziką ir jos valdymo priemones galima konstatuoti, kad Visagino AE projektas gali būti

įgyvendintas, esant Finansų ministerijos rašte nurodytoms prielaidoms.

 

Pažymime, kad Energetikos ministerijos pateiktas Koncesijos sutarties projekto vertinimas

teisiniu požiūriu buvo atliktas darant prielaidą, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos

Atominės elektrinės, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymų nuostatos bus tikslinamos,

atsižvelgiant į Visagino AE projekto įgyvendinimo principus bei sutarčių struktūrą. Atsižvelgiant į

tai, sprendimai dėl Koncesijos sutarties pasirašymo turi būti priimami lygiagrečiai tikslinant

minėtus įstatymus ir kitus su jais susijusius teisės aktus.

 

Finansų ministerijos inf.