„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: Nepakankama (?) informacija apie Visagino atominę elektrinę

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas viešoje erdvėje dažniausiai kritikuojamas dėl nepakankamos informacijos kiekio, neatliktos kaštų-naudos analizės, įvairių pavojų, susijusių su jo įgyvendinimu, bei per didelės finansinės naštos valstybei.

Kiek pagrįsta ši kritika?

Labiausiai stebina kritika dėl nepakankamos informacijos – informacija apie atominės elektrinės projektą ir jo pagrįstumo vertinimą pateikiama VAE, Energetikos ir Ūkio ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto puslapiuose.

Viešai prieinamas 206 puslapių projekto verslo planas, koncesijos sutartis, Ūkio ministerijos ir nepriklausomų ekspertų atliktas projekto pagrįstumo vertinimas, 9 puslapių Europos Komisijos išvada, teigianti, kad projektas ne tik atitinka Europos energetikos politikos tikslus, bet ir „juo prisidedama prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapusiškos Baltijos valstybių integracijos į Europos energijos vidaus rinką“.

Ūkio ministerija pateikia netgi MS Excel modelį, kuriame kiekvienas gali patikrinti, ar tikrai labiausiai tikėtina elektros gamybos savikaina sieks 18 centų, ar gerai suskaičiuoti vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai ir kaip keičiasi gaminamos elektros kaina pasikeitus projekto prielaidoms – statybų trukmei ir kainai.

Tiesą sakant, informacijos kiekis yra milžiniškas ir visam jam įsisavinti reikia ne tik daug laiko, bet ir kompetencijų. Tvirtinti, kad informacijos apie projektą pateikiama nepakankamai, gali tik cinikai, nesivarginantys šios informacijos ieškoti, arba suinteresuoti asmenys pritrūkę rimtesnių argumentų.

Tiesa, viešoje erdvėje diskusijos dažniau remiasi emocijomis, o ne faktais, todėl šalies gyventojui nelengva gauti nešališką ir objektyvią informaciją.

Tačiau šiuo tikslu yra leidžiami informaciniai leidiniai, pateikiantys apibendrintą medžiagą apie projektą. Keistai atrodo ir tai, kad teigiantys, jog informacijos labai trūksta, taip pat ragina šiuo klausimu rengti referendumą – ar tai nėra noras sprendimo priėmimą perduoti neturintiems pakankamai informacijos?

Baimė ir kritika susijusi su galimu projekto vėlavimu yra pagrįsta – Lietuva niekada nėra įgyvendinusi panašaus masto, trukmės ir sudėtingumo projekto.

Tačiau šio projekto įgyvendinime yra vienas saugiklis, kurio anksčiau Lietuva neturėdavo – didelis ir patikimas tarptautinis investuotojas.

Praeityje visi ABWR reaktoriai buvo pastatyti ir prijungti prie tinklų vidutiniškai per keturis su puse metų. Lietuva planuoja su atsargos rezervu – 5,3 metus.

Nesunkiai atliekama jautrumo analizė, rodo, kad projekto vėlavimas vieneriais metais kilovatvalandės savikainą padidina nereikšmingai, maždaug puse cento. VAE savikainai padidėjus dešimtadaliu, elektros kaina padidėja vienu centu. Taigi, net jei statybos vėluotų tris metus, o statybų kaina nuo dabar planuojamos išaugtų 30 proc., elektros kaina siektų 23 centus.

Palyginimui, vėjo jėgainių elektros savikaina siekia 33 centus, Lietuvos elektrinės devintojo bloko gamybos kaštai siekia 35 centus, biomasės elektrinių nustatytas supirkimo tarifas siekia iki 44 centų (remiantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros, Europos saugumo ir bendradarbiavimo ir kitų organizacijų duomenimis).

Taigi ir teiginys, kad svarstant VAE nebuvo analizuoti alternatyvūs elektros gamybos šaltiniai ir jų kaina, nėra teisingas.

Rinkos analitikų prognozėmis Europos elektros energijos rinkos kaina 2020 metais svyruos nuo 18,7 iki 24,3 cento už kWh.

Prie nepalankių aplinkybių (užtrukusio projekto įgyvendinimo, išaugusių statybos sąnaudų, padidėjusių kapitalo kaštų) gamybos kaina gali šiek tiek viršyti rinkos elektros kainą – tai yra reali projekto rizika.

Tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus kaštų-naudos analizė rodo, kad tai yra ekonomiškai pagrįstas projektas. Galima įvardinti ir šalutines naudas – precedento neturintis tiesioginių užsienio investicijų srautas (pagal sukauptas užsienio investicijas Lietuva šiuo metu yra paskutinėje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje), energetinė nepriklausomybė, pagerėjęs užsienio prekybos balansas, sukurtos darbo vietos.

Projekto finansinė našta Lietuvai yra didelė – 8 milijardai litų valstybės biudžete nesimėto. Tačiau šios investicijos išsidėstys per maždaug aštuonerius metus ir tik 40 proc. jų bus valstybės nuosavos lėšos – likusi dalis bus pasiskolinta. Taigi per metus iš valstybės biudžeto vidutiniškai tektų skirti apie 350 milijonų litų.

Palyginimui, vien šiemet kartu su ES lėšomis iš valstybės biudžeto investicijoms bus skirta 4,3 milijardo litų. Per didelė finansinė našta yra ne investuoti į energetinę nepriklausomybę, o sėdėti sudėjus rankas.

Taip, VAE projekto įgyvendinimas reikš, kad valstybės išlaidos kitose srityse turės sumažėti. Tačiau Lietuvos patirtis rodo, kad daugumoje sričių valstybės investicijos buvo neefektyvios ir neproduktyvios, neretai nukreipiamos ten, kur ir be jų galėjo laisvai reikštis privatus kapitalas.

Valstybė turi dėmesį sutelkti į produktyvius projektus, kurie yra svarbūs nacionaliniam saugumui ir kurie kurs vertę ateityje.

M. Majauskas R. Rudzkiui: VAE – ne našta, o pigesnė elektra vartotojams

„Visagino atominė elektrinė ne tik sugrąžins visus investuotus pinigus, bet ir svarbiausia Lietuvos vartotojams užtikrins pigesnę elektrą,“ – teigia Premjero patarėjas Mykolas Majauskas, komentuodamas buvusio „DNB“ banko analitiko Rimanto Rudzkio teiginius, esą VAE būsianti finansinė našta Lietuvai.

M. Majauskas pažymi, kad energetinį saugumą užtikrinantis VAE projektas sumažins elektros kainą vartotojams, atves 11 mlrd. Lt tiesioginių užsienio investicijų ir statybos laikotarpiu sukurs iki 5 tūkstančių naujų darbo vietų.

Jis taip pat pastebi, kad VAE verslo planas numato 10 proc. kapitalo grąžą. Tai reiškia, kad VAE bus ne finansinė našta, kaip mano R. Rudzkis, bet priešingai – Lietuvos galimybė pelningai panaudoti turimą infrastruktūrą ir turėti pigesnę elektrą.

Ministro Pirmininko patarėjas M. Majauskas primena, kad pagal Ūkio ministerijos atliktą studiją VAE kiekvienais metais sukurs 700 mln. Lt papildomą pridėtinę vertę šalies ekonomikai.

VAE skaičiavimais, nuo veiklos pradžios naujoji AE valstybės biudžetą mokestinėmis įplaukomis ir dividendais kasmet papildys 500-600 mln. Lt.

M. Majauskas taip pat primena, kad elektrinės statybai nenumatoma naudoti biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų, todėl R. Rudzkio bandymai susieti VAE statybą su galimai mažesniu ES finansavimu 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje nėra korektiški ir gali klaidinti.

„Kelia nuostabą ir tai, kad profesorius neatsakingai kalba apie rimtus dalykus ir dedasi geriau žinąs visus skaičius ir parametrus nei šimtai Lietuvos ir tarptautinių ekspertų, kurių įžvalgomis ir skaičiavimais grindžiamas VAE verslo planas,“ – apibendrina M. Majauskas.

infolangas.lt inf.