Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) 32 straipsnyje nustatytos žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau- PVM) taisyklės.

Kaip PVM apmokestinama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas? Kokios papildomos prievolės atsiranda PVM mokėtojams, parduodantiems žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą?

Kokiais atvejais fiziniam asmeniui, ne PVM mokėtojui, parduodančiam žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, atsiranda prievolė skaičiuoti pardavimo PVM?

Atsakymus į šiuos ir daugelį panašių klausimų Jūs rasite šiame leidinyje.

 

1. Koks turtas pagal PVM įstatymą laikomas nekilnojamuoju turtu?

 

Nekilnojamasis turtas – tai daiktas, kuris yra nekilnojamasis pagal prigimtį, t. y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

 

2. Kada žemė ir kitas nekilnojamasis turtas tampa PVM apmokestinimo objektu?

 

Žemė, kitas nekilnojamasis turtas tampa PVM apmokestinimo objektu, kai:

• tiekiamas (parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas) šalies teritorijoje esantis turtas ir

• jį tiekia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą.

Apmokestinamuoju asmeniu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek juridinio asmens statuso neturintis Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, taip pat bet koks užsienyje įregistruotas, įkurtas ar įsteigtas vienetas, kuris nėra įvardijamas kaip ,,juridinis asmuo”, kuris Lietuvoje vykdo ekonominę veiklą. Ekonominė veikla - tai bet kokio pobūdžio veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų.

 

3. Kokiais atvejais žemės ar kito nekilnojamojo turto pardavimas yra laikomas ekonomine veikla?

 

Žemės ar kito nekilnojamojo turto pardavimas yra laikomas ekonomine veikla, kai šį turtą tiekia:

• juridiniai asmenys, kurie įsteigti ekonominės veiklos vykdymui;

• juridiniai asmenys, kurie vykdo teisės aktų nustatytą funkciją disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamu turtu ar žeme, jei toks turto tiekimas konkuruoja su kitų asmenų tiekiamu nekilnojamuoju turtu ar žeme (žr. 12 klausimą);

• juridinio asmens statuso neturintys Lietuvos Respublikoje įsteigti kolektyvinio investavimo subjektai, kurių veiklos forma yra investicinis fondas;

• fiziniai asmenys, kurių sandoriai nėra atsitiktiniai (bet kokie atsitiktiniai sandoriai, kuriuos sudarę asmenys neturi ketinimo vykdyti veiklą ir siekti gauti iš jos pajamų ateityje, nelaikomi ekonomine veikla ir nėra PVM objektu, žiūr. 13 klausimą). Ekonominei veiklai priskiriami tokie asmens sandoriai, kuriems būdingas tam tikras tęstinumas ir atsikartojimas.

 

4. Kaip žemė ir kitas nekilnojamasis turtas apmokestinami PVM?

 

Pagal PVM įstatymo 32 straipsnio nuostatas žemė ir kitas nekilnojamasis turtas gali būti:

• apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą ir

• neapmokestinami PVM.

 

5. Kokiais atvejais žemė ar kitas nekilnojamasis turtas apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą ?

 

Taikant standartinį PVM tarifą, apmokestinama:

• žemė, perduodama kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis,*

• žemė statyboms,***

• nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys.

* naujas pastatas ar statinys - tai nebaigtas ar baigtas statyti pastatas ar statinys bei jų dalys - 24 mėnesius* * po jų statymo užbaigimo ar esminio pagerinimo. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr.32-788; 2001,Nr.101-3597) 2 ir 34 straipsnių nuostatas nebaigtu statyti pastatu (statiniu) ar jo dalimi yra laikomas ir nebaigtas rekonstruoti pastatas (statinys) ar jo dalis (VMI prie FM 2007-01-24 raštas Nr.(18.2-31-2)-R-1034).

* *data nuo kurios skaičiuojamas 24 mėnesių laikotarpis:

 

1) iki 2010-09-30 - Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.11:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, Žin., 2002, Nr. 60-2475) 23 punkto nuostatas, galiojusias iki 2010 -09-30, pastatas ar statinys buvo laikomas ,,pripažintu tinkamu naudoti“, kai pasirašytas nustatyta tvarka sudarytos komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas;

 

2) nuo 2010-10-01 – Statybos užbaigimo akto ar Deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo (patvirtinimo, jei Deklaraciją tvirtinti privaloma) data (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.11:01:2010 ,,Statybos užbaigimas“ (Žin., 2010, Nr.116-5947) V ir VI skyriaus nuostatas užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka patvirtinta Deklaracija apie statybos užbaigimą).

 

***žemė statyboms – tai žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie tvarkymo darbai, ar ne. Nustatant, ar žemė skirta statyboms, reikėtų įvertinti: ar yra leidimai statybai, ar savivaldybės detaliuose planuose yra numatytas sklypo užstatymas. Jeigu parduodamam žemės sklypui leidimas statybai nėra išduotas ir savivaldybės detaliajame plane nėra numatytas sklypo užstatymas, tai, nustatant ar parduodama žemė gali būti laikoma žeme statyboms, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai. Jeigu vienareikšmiai galima teigti, kad parduodame sklype, kuriam nėra išduotas leidimas statybai ir savivaldybės detaliajame plane nėra numatytas sklypo užstatymas, statybos darbai tikrai bus (pvz., yra parengtas šios teritorijos detaliojo plano, kuriuo numatoma keisti žemės naudojimo būdą, leidžiantį vykdyti statybas, projektas, apie šį projektą yra visuotinai žinoma (projekto svarstymas skelbtas centriniame dienraštyje ar pan.) arba pvz., pirkėjas yra statybos organizacija, kuri šiame sklype numato statyti, o savivaldybės ar jos dalies bendruose planuose teritorijoje, kurioje yra sklypas, yra numatyta objektų statyba ir pan.), tai tokia žemė laikoma žeme statyboms.

 

1 pavyzdys

 

Įmonė ,,A”, PVM mokėtoja, įmonei ,,B”, PVM mokėtojai, už 30 mln. litų pardavė šalia Vilniaus esantį 4 ha sklypą, kurio paskirtis nurodyta Nekilnojamo turto registre ,,žemės ūkio”. Tuo metu, kai įmonė ,,A” pardavė sklypą įmonei ,,B”, jau buvo parengtas šios teritorijos detaliojo plano projektas, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir leisti statyti daugiabučius namus.

Be to, iki pardavimo momento, šis projektas buvo svarstytas su visuomene, t. y.:

1) du kartus šio projekto svarstymas buvo paskelbtas centrinio dienraščio ,,Lietuvos ryto” priede ,,Sostinė”;

2) du kartus miesto savivaldybėje buvo organizuota viešoji šio projekto ekspozicija.

Be to, miesto savivaldybė buvo priėmusi sprendimą, kuriuo buvo pritarta keisti žemės naudojimo būdą šioje teritorijoje ir leisti vykdyti gyvenamąją daugiaaukštę ir mažaaukštę statybą.

Tokiu atveju galima teigti, jog minėto sklypo pardavimo metu visuotinai buvo žinoma, kad parduodamame žemės sklype bus vykdomos statybos. Dėl to ši žemė PVM įstatymo požiūriu laikoma žeme statyboms ir turi būti apmokestinama PVM, taikant standartinį PVM tarifą.

 

2 pavyzdys

 

Įmonė A įmonei B pardavė mieste esantį žemės sklypą su senais pastatais. Dar iki sklypo pardavimo įmonė A su miesto savivaldybe buvo sudariusi sutartį dėl pastatų, esančių parduodame sklype, nugriovimo sutartį. Be to, pardavimo metu savivaldybė jau buvo patvirtinusi teritorijos, kurioje yra parduodamas sklypas, detalųjį planą, kuriame numatyta naujų pastatų statyba.

Ar įmonės A parduodamas žemės sklypas gali būti laikomas žeme statyboms?

Remiantis pateikta informacija galima teigti, kad parduodamame žemės sklype numatyta vykdyti statybos darbus (yra sutartis su savivaldybe dėl pastatų nugriovimo, o taip pat yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra parduodamas sklypas, detalusis planas, kuriame numatyta naujų pastatų statyba). Todėl įmonės A parduodamas žemės sklypas turėtų būti laikomas žeme statyboms.

 

3 pavyzdys

 

Įmonė A 2012 m. kovo mėn. parduoda daugiabučiame gyvenamajame name esantį butą. Namas, kuriame yra parduodamas butas buvo pastatytas 1981 metais, o 2010 metais rekonstruotas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo ir buto baigtumas po rekonstrukcijos yra 90%. Tačiau nepaisant tokio baigtumo procento nekilnojamojo turto registre yra pažymėta, kad 2010 01 11 yra išduotas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Ar apmokestinamas PVM šis įmonės A parduodamas butas?

Ne, neapmokestinamas, nes yra Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir po rekonstrukcijos yra praėję daugiau kaip 24 mėnesiai.

 

4 pavyzdys

 

Įmonė A yra įsigijusi butus su daline apdaila daugiabučiame gyvenamajame name su tikslu juos parduoti. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo baigtumas yra 100%, namas pagal 2009-12-21 aktą pripažintas tinkamu naudoti. Butuose įrengtos vidinės komunikacijos (vandentiekis, elektra, šildymas), tačiau neatlikti apdailos darbai. Šie butai užregistruoti kaip nebaigta statyba, o baigtumo lygis - 68 proc.

Vienas iš minėtų butų 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo parduotas. Prieš pardavimą buvo atlikti kadastriniai matavimai, 2011-08-12 suformuota Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, kurios pagrindu registro įmonėje užregistruotas 100 proc.buto baigtumas.

Nuo kurios datos turi būti skaičiuojamas 24 mėnesių laikotarpis nustatant ar butas PVM tikslais laikytinas nauju ?

Pateiktu atveju, data, nuo kurios skaičiuojamas 24 mėnesių laikotarpis tam, kad nustatyti ar butas PVM tikslais laikoma nauju yra namo pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data - 2009-12-21.

 

5 pavyzdys

 

Įmonė yra įsigijusi nebaigtos statybos butą, kurio (kaip ir gyvenamojo namo) baigtumas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra 91 proc., statybos pabaigos metai – 2007 m. namas, kuriame yra šis butas, namui nėra išduotas nei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nei Statybos užbaigimo aktas. Minėtą butą įmonė pardavė 2011 m. spalio mėnesį.

Ar apmokestinamas PVM šis įmonės parduodamas butas?

Įmonės parduodamas butas 2007 metais pastatytame name, kuriam iki pardavimo momento nebuvo surašytas nei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nei Statybos užbaigimo aktas PVM tikslais laikomas nebaigtu statyti pastatu ir apmokestinamas PVM taikant standartinį PVM tarifą.

 

6. Kokiais atvejais žemė ar kitas nekilnojamasis turtas neapmokestinami PVM?

 

PVM neapmokestinama :

• žemė, kuri nėra skirta statyboms ir žemė, kuri tiekiama kartu su senais pastatais ar statiniais ar jų dalimis,

• seni pastatai ar statiniai * bei jų dalys.

 

*senas pastatas ar statinys – tai baigtas statyti pastatas ar statinys bei jų dalys, kai po jų užbaigimo yra praėję daugiau kaip 24 mėnesiai (kaip nustatyti datą, nuo kurios skaičiuojamas 24 mėnesių laikotarpis, žr. atsakymą į 5 klausimą)

 

7. Ar seno pastato, parduodamo su žeme ar be jos, tiekimo sandoriai apmokestinami PVM?

 

Parduodant seną pastatą kartu su žeme ar be jos (kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė, ją savininkas nuomoja), PVM tikslais svarbu nustatyti, koks tai yra sandoris – žemės statyboms ar seno pastato ir žemės, perduodamos kartu su senais pastatais, ar tik seno pastato (kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė) tiekimo sandoris.

Todėl turi būti atsižvelgiama į visas PVM apmokestinimo momentu esamas aplinkybes ir, tik įvertinus šias aplinkybes, nustatoma, koks tai yra sandoris.

Jei PVM apmokestinimo momentu vienareikšmiai galima teigti, kad pagrindinis sandorio tikslas yra žemės sklypas statyboms (pvz., yra leidimas nugriauti parduodamą pastatą ir/ar yra parengti (rengiami) teritorijos detalieji planai, kuriuose numatomos naujos statybos), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės statyboms tiekimo sandoris, kuris apmokestinamas standartiniu PVM tarifu.

 

1 pavyzdys

 

Įmonė A, PVM mokėtoja, parduoda seną pastatą kartu su žeme įmonei B, PVM mokėtojai. Sandorio sudarymo metu yra žinomos tokios aplinkybės: įmonei A yra išduotas leidimas nugriauti pastatą, be to, visuotinai yra žinoma, kad yra rengiamas teritorijos, kuriame yra parduodamas pastatas, detalusis planas, numatantis daugiaaukščių pastatų statybą.

Kaip įmonės A parduodamas pastatas bei žemė apmokestinami PVM?

Įvertinus sandorio sudarymo metu žinomas aplinkybes, galima teigti, kad pagrindinis šio sandorio tikslas - įsigyti žemės sklypą, skirtą statyboms.

Todėl PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės statyboms sandoris, kuris apmokestinamas PVM taikant standartinį PVM tarifą.

 

Jeigu pagrindinis sandorio tikslas yra įsigyti seną pastatą, siekiant jį naudoti savo veikloje, tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris (arba seno pastato tiekimo sandoris, kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė), kuris PVM neapmokestinamas.

 

2 pavyzdys

 

Įmonė A, PVM mokėtoja, parduoda seną pastatą kartu su žeme įmonei B, PVM mokėtojai. Sandorio sudarymo metu yra žinomos tokios aplinkybės: leidimas nugriauti šį pastatą nėra išduotas, teritorijos, kurioje yra šis pastatas, detalieji planai, numatantys naujas statybas nerengiami, įmonė B numato šiame pastate įrengti gamybos padalinį.

Kaip įmonės A parduodamas pastatas bei žemė apmokestinami PVM?

Įvertinus sandorio sudarymo metu žinomas aplinkybes, galima teigti, kad pagrindinis įmonės B pastato įsigijimo tikslas – naudoti jį savo veikloje. Todėl PVM tikslais laikoma, kad sudaromas vienas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris, kuris PVM neapmokestinamas.

 

8. Ar apmokestinamas PVM tiekiamas senas pastatas, kurio rekonstravimui yra išduotas statybos leidimas, tačiau rekonstravimo darbai nėra pradėti?

 

Kai parduodamas senas pastatas (statinys), kurio rekonstravimui yra išduotas statybos leidimas, tačiau rekonstravimo darbai nėra pradėti, tai tokio pastato (statinio) pardavimas PVM neapmokestinamas (nepradėtas rekonstruoti objektas nėra laikomas nauju pastatu ar statiniu).

 

9. Kaip apmokestinamas PVM pastato, kurio rekonstravimui yra išduotas statybos leidimas, parduodamo kartu su žeme, sandoris?

 

Kai pastatas, kurio rekonstravimui yra išduotas statybos leidimas, parduodamas kartu su žeme, tai, apmokestinant PVM, būtina kiekvieną sandorį įvertinti atskirai, atsižvelgiant į apmokestinimo momentu žinomus pirkėjo tikslus ir kitas aplinkybes.

Jei pagrindinis sandorio tikslas yra žemės sklypas statyboms (pvz., pagal techninį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas rekonstravimui, numatoma papildomai pastatyti 2 aukštus, pakeisti pastato laikančias konstrukcijas, be to, yra išduotas leidimas pastato priestato statybai patvirtintas ar pradėtas rengti tos teritorijos detalusis planas), tai laikoma, kad sudaromas vienas sandoris dėl žemės statyboms.

Toks tiekimas apmokestinamas PVM, taikant standartinį PVM tarifą.

 

1 pavyzdys

 

Įmonė A įsigijo leidimą seno pastato rekonstravimui (pvz., pagal techninį projektą numatoma pastatyti 3 papildomus aukštus, pakeisti pastatą laikančias konstrukcijas), bet jos nepradėjo. Įmonė A nusprendė seną pastatą kartu su žeme parduoti įmonei B, PVM mokėtojai, kurios pagrindinė veikla - nekilnojamojo turto (pastatų ir (ar) kitų statinių) statyba.

Kaip PVM apmokestinamas įmonės A parduodamas pastatas bei žemė?

Įvertinus sandorio sudarymo metu žinomas aplinkybes galima teigti, kad pagrindinis šio sandorio tikslas įsigyti žemės sklypą, skirtą statyboms. Todėl PVM tikslais laikoma, kad sudaromas vienas – žemės sklypo statyboms sandoris, kuris apmokestinamas PVM taikant standartinį PVM tarifą.

 

Jeigu pagrindinis sandorio tikslas yra įsigyti seną pastatą ar statinį, kurio rekonstravimui yra išduotas leidimas, tai laikoma, kad sudaromas žemės, perduodamos kartu su senu pastatu, tiekimo sandoris (arba seno pastato tiekimo sandoris, kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė), kuris PVM neapmokestinamas.

 

2 pavyzdys

 

Įmonė A įsigijo leidimą seno pastato rekonstravimui (pagal techninį projektą numatoma pakeisti statinio paskirtį, atliekant kapitalinį remontą pastato viduje, nedidinat esamo pastato aukščio bei ploto), bet jos nepradėjo. Įmonė A nusprendė seną pastatą kartu su žeme parduoti įmonei B, PVM mokėtojai, kurios pagrindinė veikla – baldų gamyba. Įmonė šį pastatą įsigyja gamybos reikmėms,

Kaip PVM apmokestinamas įmonės A parduodamas pastatas bei žemė?

Įvertinus sandorio sudarymo metu žinomas aplinkybes galima teigti, kad pagrindinis šio sandorio tikslas įsigyti seną pastatą ir jį pritaikyti gamybinėms reikmėms. Tokiu atveju PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės, perduodamos kartu su senu pastatu, tiekimo sandoris, kuris PVM neapmokestinamas.

 

10. Kokiais atvejais PVM mokėtojas, tiekdamas žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, turi pasirinkimo teisę skaičiuoti PVM arba neskaičiuoti?

 

Asmuo, PVM mokėtojas, tiekdamas žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, gali pasirinkti skaičiuoti PVM ar neskaičiuoti, kai:

• tiekia PVM neapmokestinamą žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą , t. y. žemę, kuri nėra skirta statyboms ir žemę, kuri perduodama kartu su senais pastatais ar statiniais ar jų dalimis bei senus pastatus ar statinius, ir

• šį turtą tiekia apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, ar diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai bei tarptautinei organizacijai ar jos atstovybei.

! Pasirinkimo teisės nėra, kai:

• PVM neapmokestinama žemė ir/ar kitas nekilnojamasis turtas tiekiamas neapmokestinamajam asmeniui arba apmokestinamajam asmeniui, ne PVM mokėtojui (šiuo atveju tiekiamas turtas visada PVM neapmokestinamas).

• tiekiama PVM apmokestinama žemė, t. y. žemė statyboms, žemė kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys (šiuo atveju tiekiamas turtas visada apmokestinamas PVM) .

 

!! Pasirinkimas skaičiuoti PVM už PVM neapmokestinamą nekilnojamą pagal prigimtį daiktą, yra taikomas 24 mėnesius visiems atitinkamiems sandoriams, kurie buvo sudaryti po pirmojo pasirinkimo, t. y. , po pirmojo sandorio, už kurį buvo apskaičiuotas PVM.

 

!!! Kai apmokestinamasis asmuo nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą parduoda ar kitaip perduoda apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, taip pat diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms PVM įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatytomis sąlygomis (pvz., parduoda pagal lizingo sutartį), tai neatsižvelgiant į tai, ar šis apmokestinamasis asmuo buvo deklaravęs pasirinkimą skaičiuoti PVM, jis gali pasirinkti skaičiuoti PVM už nekilnojamą pagal prigimtį daiktą, jeigu šis daiktas buvo įsigytas su PVM, arba gali pasirinkti neskaičiuoti PVM, jeigu daiktas buvo įsigytas be PVM.

 

11. Ar apie savo pasirinkimą skaičiuoti PVM mokėtojas privalo pranešti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai?

 

PVM mokėtojas, už tiekiamą žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą pasirinkęs skaičiuoti PVM, apie tai raštu privalo pranešti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) skyriui pagal registravimosi mokesčių mokėtoju vietą.

Pasirinkimo skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį deklaravimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-26 (Žin., 2004, Nr. 34 –1124).

 

1 pavyzdys

 

Įmonė A, PVM mokėtoja, įmonei B, kuri taip pat yra PVM mokėtoja, parduoda seną pastatą. Įmonė A vietos AVMI yra pranešusi, kad yra pasirinkusi skaičiuoti parduodamo nekilnojamojo turto PVM.

Todėl įmonė A, parduodanti seną pastatą įmonei B, turi skaičiuoti taikant standartinį PVM tarifą.

 

2 pavyzdys

 

Įmonė A, PVM mokėtoja, parduoda įmonei B, PVM mokėtojai, prieš du mėnesius pastatyto pastato dalį. Šiuo atveju įmonė A neturi pasirinkimo teisės, nes parduodamas naujas nekilnojamasis pagal prigimtį turtas, ir todėl ji nuo šio turto turi skaičiuoti taikant standartinį PVM tarifą.

 

3 pavyzdys

 

Įmonė A, PVM mokėtoja, fiziniam asmeniui (kuris nėra apmokestinamasis asmuo ir nėra PVM mokėtojas), parduoda pusę seno pastato. Tokiu atveju įmonė A pasirinkimo teisės skaičiuoti ar neskaičiuoti PVM neturi, nes šį pastatą parduoda fiziniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. Įmonė A už parduodamą seną pastato dalį PVM neskaičiuoja.

 

12. Ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti žemė statybai apmokestinama PVM?

 

Pagal Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91 – 2832) nuostatas, viena iš savivaldybei priskirtų vykdyti funkcijų yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja. Vadinasi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimas yra išimtinė savivaldybės teisė.

Todėl savivaldybė tiek, kiek ji vykdo šią veiklą, nelaikytina apmokestinamuoju asmeniu, o nuosavybės teise priklausančios žemės (nesvarbu kokios paskirties ji būtų) pardavimas nelaikytinas PVM objektu.

 

13. Kokiais atvejais fiziniam asmeniui, pardavusiam žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, atsiranda prievolė skaičiuoti PVM?

 

Fiziniam asmeniui, pardavusiam žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, prievolė skaičiuoti PVM už jam nuosavybės teise priklausančio turto tiekimą atsiranda tokiu atveju, kai yra įvykdytos tokios sąlygos:

 

1) tiekiamas turtas yra:

• žemė statyboms,

• nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys;

 

2) žemės ir kito nekilnojamo turto pardavimo sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojimas, t. y. jie nėra atsitiktinio pobūdžio, kas leidžia daryti prielaidą, jog vykdoma ekonominė veikla (jei žemės ar kito nekilnojamojo turto pardavimas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą laikoma individualia veikla, tai PVM įstatymo požiūriu tokia fizinio asmens veikla bus laikoma ekonomine veikla);

 

3) per paskutiniuosius 12 mėnesių atlygis, gautas už per paskutiniuosius 12 mėnesių vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas viršija 155 000 Lt (iki 2011-12-31 – jei atlygis, gautas už per paskutiniuosius 12 mėnesių vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir/ar suteiktas paslaugas, viršijo 100 000 Lt ).

 

1 pavyzdys

 

Ekonominės veiklos nevykdantis fizinis asmuo, 2010 m. nusipirko vieną žemės ūkio paskirties sklypą. Fizinis asmuo pakeitė įsigytos žemės paskirtį į statybai skirtą žemę, be to, šį sklypą išdalino į tris sklypus ir šiuos sklypus 2011 m. pardavė: liepos mėnesį pardavė vieną žemės sklypą už 60 000 Lt, rugpjūčio mėnesį – antrą sklypą už 70 000 Lt, trečią sklypą 2012 m. sausio mėnesį – už 60 000 Lt

. Be to, 2011 m. rugsėjo mėnesį šis asmuo nusipirko du žemės sklypus, skirtus statybai.

Tokia fizinio asmens veikla nelaikoma atsitiktiniu sandoriu, o laikoma ekonomine veikla, kuri yra PVM objektas.

Pagal PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatas, asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, tampa privalomu PVM mokėtoju, kai jo atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių yra didesnis kaip 155 000 Lt (iki 2011-12-31 -100 000 Lt).

Vadinasi, pateiktu atveju fizinis asmuo privalomu PVM mokėtoju tampa tik tada, kai parduoda antrąjį žemės sklypą, t. y. 2011 metų rugpjūčio mėnesį, kai jo gautas atlygis už per paskutiniuosius 12 mėnesių patiektas prekes viršijo 100 000 Lt ribą. Fizinis asmuo 2011 m. rugpjūčio mėnesį dar nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju.

Todėl jis, vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis PVM įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, nuo 100 000 Lt ribą viršijančios sumos privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM taikant standartinį PVM tarifą. Už rugpjūčio mėnesį parduotą sklypą iki 2011 m. rugsėjo 25 d. fizinis asmuo mokesčių administratoriui privalo pateikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (FR0608) ir į biudžetą sumokėti šio sklypo pardavimo PVM - 5207 Lt ((60 000+70 000- 100 000) x21): (100+21)).

Kai fizinis asmuo 2012 metų sausio mėnesį parduoda trečią sklypą, tai jo atlygis už per paskutinius 12 mėnesių patiektas prekes yra 190 000 Lt ( 60 000 +70 000+60 000), t. y. didesnis kaip 155 000 Lt.

Fizinis asmuo 2012 m. sausio mėnesį dar nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, tai dėl to jis, vadovaudamasis tuo metu galiojančiomis PVM įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, už sklypą, dėl kurio tiekimo buvo viršyta 155 000 Lt riba, privalo apskaičiuoti PVM taikant standartinį PVM tarifą. Už 2012 m. sausio mėnesį parduotą sklypą fizinis asmuo iki 2012 m. vasario 25 dienos mokesčių administratoriui privalės pateikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (FR0608) ir į biudžetą sumokėti pardavimo PVM sumą – 10 413Lt ((60 000 x21): (100 +21)).

 

2 pavyzdys

 

Ekonominės veiklos nevykdantis fizinis asmuo už 300 000 Lt parduoda nuosavybės teise priklausantį naują butą (jokių kitokių nekilnojamo turto pardavimo sandorių fizinis asmuo nevykdo ir nėra požymių, kad vykdys ateityje).

Ar fiziniam asmeniui atsiranda prievolė skaičiuoti buto pardavimo PVM?

Nors fizinis asmuo parduoda naują butą, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas apmokestinamas PVM, ir nors už parduotą butą gautas atlygis viršija 155 000 Lt, tačiau fizinio asmens buto pardavimo sandoris yra vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio ir tokia veikla nelaikoma ekonomine veikla.

Todėl šiam fiziniam asmeniui, pardavusiam butą, jokių PVM mokestinių prievolių neatsiranda.

 

3 pavyzdys

 

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, vykdo ekonominę veiklą (teikia siuvimo paslaugas). Šis fizinis asmuo parduoda nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, skirtą statyboms (jokių kitokių nekilnojamo turto pardavimo sandorių fizinis asmuo nevykdo ir nėra požymių, kad vykdys ateityje).

Ar fizinis asmuo už parduotą žemės sklypą turi skaičiuoti pardavimo PVM?

Nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimas nėra susijęs su šio asmens vykdoma ekonomine veiklą, be to, šiam pardavimui nėra būdingas tęstinumas ar atsikartojimas.

Todėl fizinis asmuo, parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, PVM neturi skaičiuoti.

 

4 pavyzdys

 

Fiziniam asmeniui buvo atkurta nuosavybės teisė į 3 ha žemės ūkio paskirties žemę. Šią žemę fizinis asmuo padalina į 10 sklypų bei pakeičia žemės paskirtį į žemę, skirtą statyboms. Fizinis asmuo šiuos sklypus parduoda.

Ar sklypų pardavimas PVM įstatymo požiūriu laikomas fizinio asmens vykdoma ekonomine veikla?

Kai fizinis asmuo tik padalina žemės sklypą, kuriam buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, bei pakeičia žemės naudojimo būdą, tačiau ateityje neketina verstis žemės sklypų pardavimo ar panašia veikla, tai toks sklypų pardavimas nelaikomas ekonomine veikla ir dėl sklypų pardavimo asmeniui neturi atsirasti prievolės registruotis PVM mokėtoju.

 

5 pavyzdys

 

Fiziniam asmeniui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Fizinis asmuo šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą (20 ha) padalino į 100 sklypų bei pakeitė paskirtį į žemę skirtą statybai. Prieš parduodant sklypus fizinis asmuo savo lėšomis į minėtus sklypus nutiesė privažiavimo kelius, atvedė iki sklypų vandentiekį, kanalizaciją, elektrą ir kitas komunikacijas.

Ar PVM įstatymo požiūriu šių sklypų pardavimas laikomas ekonomine veikla?

Fizinis asmuo prieš parduodamas žemė sklypą ne tik pakeičia žemės sklypo paskirtį ir padalina į sklypus, bet dar papildomai atlieka aktyvius veiksmus (nutiesia kelius, priveda vandentiekį, elektrą, kitas komunikacijas, sukuria infrastruktūros objektus), kurių pasekoje pasikeičia pats objektas. Tokiu atveju sklypų pardavimas PVM įstatymo požiūriu laikomas fizinio asmens vykdoma ekonomine veikla.

 

6 pavyzdys

 

Fizinis asmuo paveldėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šį sklypą fizinis asmuo padalino į 5 sklypus bei pakeitė žemės naudojimo paskirtį į žemę skirtą statyboms. Šiuos sklypus fizinis asmuo parduoda.

Ar sklypų pardavimas laikomas fizinio asmens ekonomine veikla?

Fizinis asmuo, parduodamas žemę, tik realizuoja nuosavybės teisę į jam priklausančius sklypus.

Todėl, jeigu nėra požymių, kad fizinis asmuo ateityje ketina verstis sklypų pardavimu ar panašia veikla, pateiktu atveju paveldėtų sklypų pardavimas nelaikomas ekonomine veikla.

 

VMI inf.