Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos imantiems būsto paskolą?

Nuo 2017 m. liepos 1 d. visi juridiniai asmenys, kurie norės teikti būsto kreditus arba tarpininkauti teikiant tokias paskolas, bus prižiūrimi Lietuvos banko, veiks pagal vienodus reikalavimus ir turės užtikrinti besiskolinančių vartotojų teisių apsaugą. Tai nustatyta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, kuriuo į mūsų valstybės teisę perkelta vadinamoji Būsto kredito direktyva.

„Liepos pirmąją įsigaliosiantis naujasis įstatymas taikomas visai būsto kreditų teikimo veiklai ir įtvirtina vienodas konkuravimo sąlygas ir bankams, ir ne bankams. Rinkos dalyviai turėjo pakankamai laiko pasirengti veikti pagal naujus reikalavimus. Šis įstatymas reikšmingas vartotojams, nes jame aiškiai pateikta ir apibendrinta geroji būsto kredito gavėjams palanki Lietuvos rinkos praktika, kurią jau ir ligi šiol taikė kai kurie rinkos dalyviai suteikdami būsto kreditus", - sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl būsto kreditų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo bei kitos nuostatos. Įstatymas galios nuo 2017 m. liepos 1 d. sudarytoms sutartims, tačiau tam tikros jo nuostatos - pavyzdžiui, netesybų dydžio ar kompensacijos, mokamos bankui už išankstinį kredito grąžinimą, ribojimas, - bus taikomos ir anksčiau sudarytoms būsto kredito sutartims.

Kaip numatyta Būsto kredito direktyvoje, dėl didesnės rizikos vartotojui įstatyme atskirai reglamentuotos ir būsto kredito užsienio valiuta sutartys, pagal kurias kredito valiuta yra kita nei kredito gavėjo pajamų ar gyvenamosios šalies valiuta.

Kitaip tariant, būsto paskola eurais emigrantui, pajamas gaunančiam ne eurais, bus laikoma kreditu užsienio valiuta ir galios papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, įskaitant ir kredito davėjo pareigą pasiūlyti vartotojui priemonę valiutos rizikai valdyti.

Tokia priemonė turi būti suprantama vartotojui, pavyzdžiui, didesnė kredito palūkanų norma, už kurią valiutos kurso pasikeitimo riziką prisiimtų kredito davėjas, tačiau pagal įstatymą vartotojas neprivalo pasinaudoti tokia priemone.

„Įstatymas nedraudžia būsto kreditų užsienio valiuta, tad tai yra pačių bankų ir kitų kredito davėjų pasirinkimas teikti ar neteikti tokias paskolas. Bankų teigimu, būsto paskolos, kurios pagal įstatymą laikytinos būsto kreditais užsienio valiuta, sudaro maždaug 5-10 proc. būsto paskolų, todėl tokių kreditų pasiūlos sumažėjimas turėtų įtakos ne tik emigrantų galimybėms įsigyti būstą Lietuvoje, bet ir galbūt kažkiek pristabdytų šiuo metu didėjančias būsto kainas", - sako T. Garbaravičius.

Pagal naujojo įstatymo nuostatas 2017 m. pradžioje Lietuvos bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kurių, be bankų ir kredito unijų, dabar turės laikytis ir būsto kreditus teikiančios ne kredito įstaigos.

Kaip pažymėjo T. Garbaravičius, pagrindiniai atsakingojo skolinimo principai nepasikeitė: fiziniai asmenys, siekiantys gauti paskolą, ir toliau turės sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, įprastu atveju paskolos grąžinimui negalės skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų, o pačių paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 30 metų.

Plečiant finansavimo, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti, galimybes, fiziniai asmenys, skolinantys lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir į šio įstatymo reguliavimo sritį patenkančius būsto kreditus.

Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams yra nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai ir apribotas skolinamų lėšų dydis.

Būsto paskolų rinkos reglamentavimas yra labai svarbus ir gyventojams, ir bankams. 2017 m. balandžio pabaigoje kredito įstaigos buvo suteikusios 6,8 mlrd. eurų būsto paskolų ir tai sudarė maždaug 35 proc. viso jų paskolų portfelio.

------------------------------------------

Penkios svarbiausios naujovės, kurias reikia žinoti būsto paskolų gavėjams

2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams.

1. Būsto kreditas „atrišamas" nuo kitų banko paslaugų
Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų - gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.

2. Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino
Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.

3. Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito„ atostogos"
Įstatyme numatyta kredito „atostogų" galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

4. Apsvarstymo laikotarpiai - skubotumo stabdis
Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.
 

5. Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus
Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.
Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).

***
Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis - ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Be to, plečiant finansavimo, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti, galimybes, fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir į šio įstatymo reguliavimo sritį patenkančius kreditus. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams yra nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai ir apribotas skolinamų lėšų dydis.

Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad įstatymas bus taikomas nuo š. m. liepos 1 d. sudarytoms kredito sutartims, tačiau tam tikros įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, netesybų ribojimas 0,05 proc. dydžiu, teisė grąžinti kreditą ar jo dalį anksčiau laiko, kompensacijos, mokamos bankui apribojimas iki 3 proc., kredito „atostogos", kredito sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų reikalavimai) bus taikomos ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms būsto paskolos sutartims.

Daugiau – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ea8fee50ac9311e6b844f0f29024f5ac

Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus inf.