1. Gyventojas nuomoja įmonei gyvenamąsias patalpas, kurių mokestinė vertė 700 000 Lt. Įmonė už šias patalpas moka nekilnojamojo turto mokestį. Gyventojas turi kitas patalpas, kurių vertė 500 000 Lt. Ar jam reikia mokėti 1 proc. nekilnojamojo turto mokestį?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741) 3 str. 3 dalimi, nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.

Tuo pačiu metu už tas pačias patalpas nekilnojamojo turto mokestis dukart negali būti mokamas, todėl kol patalpos išnuomotos juridiniam asmeniui už jas prievolė nekilnojamojo turto mokestį mokėti priklauso juridiniam asmeniui. Patalpų mokestinės vertės tokiu atveju nesumuojamos tol, kol patalpos grąžinamos gyventojui — patalpų savininkui.

Tuomet, pagal NTMĮ 12 str. 6 d. 1 punktą, gyventojas mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžino ir tik nuo dalies, viršijančios 1 mln. litų. (t.y. 200 000 Lt.).

2. 2012 metų sausio 4 dieną gyventojas išnuomoja įmonei gyvenamosios paskirties patalpas, kurių mokestinė vertė 1 200 000 Lt. Birželio 4 dieną įmonė turtą grąžins gyventojui. Įmonė nekilnojamojo turto mokestį mokės pagal savivaldybės nustatytą tarifą. Ar gyventojui už nuomos laikotarpį nereikės primokėti nekilnojamojo turto mokesčio iki 1 proc. nuo 1 mln. viršijančios vertės dalies (t.y. 200 000 Lt.)?

Nereikės, nes vadovaujantis NTMĮ 3 str. 3 dalimi, prievolė neterminuotos ar ilgesnės kaip vienas mėnuo nuomos laikotarpiu mokėti nekilnojamojo turto mokestį pereina juridiniam asmeniui ir jis tą prievolę apskaičiuoja pagal NTMĮ 6 str. 1-3 dalis. Gyventojui mokestinė prievolė (t.y. nuo 200 000 Lt. x 1 proc.) atsiranda nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžino, t.y. nuo liepos mėnesio.

Be to, gyventojui nekilnojamojo turto mokestį reikės mokėti ir už sausio mėnesį, nes pagal NTMĮ 12 str. 6 d. 1 punktą, juridiniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio kurį nekilnojamasis turtas yra gyventojo perduotas nuomos pagrindu, t.y. nuo vasario mėnesio.

3. Gyventojas turi tik nekilnojamojo turto, kurį naudoja žemės ūkio veikloje. Turto vertė siekia 1 500 000 Lt. Pagal NTMĮ 7 str. 1 d. 2 punktą, nekilnojamojo turto mokesčio tokiam gyventojui mokėti nereikia, tačiau pagal NTMĮ 7 str. 1 d. 6 punktą, prievolė mokestį mokėti atsiranda nuo 1 mln. litų. viršijančios vertės dalies, t.y. 500 000 Lt. Kurią nuostatą taikyti?

Jeigu gyventojas turimą nekilnojamąjį turtą naudoja pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti), nesvarbu kokia bendra nekilnojamojo turto mokestinė (bazinė) vertė, nekilnojamojo turto mokesčiu toks turtas nebus apmokestinamas.

4. Gyventojas turi tris religinės paskirties pastatus, kurių bendra mokestinė vertė yra 1 mln. litų. ir turi gyvenamosios paskirties patalpas, kurių mokestinė vertė 200 000 Lt. Religinės paskirties pastatams, remiantis NTMĮ 7 str. 1 d. 1 punktu, taikoma lengvata, nes jie naudojami tik kulto apeigų reikmenų gamybai. Bendra gyventojo turimo nekilnojamojo turto mokestinė vertė — 1 200 000 Lt. Ar tokiu atveju reikia mokėti 1 proc. nekilnojamojo turto mokestį nuo 1 mln. litų. viršijančios vertės dalies?

NTMĮ 7 str. 1 d. 1 punktas numato, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį moka fizinis asmuo, jeigu nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir socialinei priežiūrai.

Taigi, nekilnojamasis turtas naudojamas tik kulto apeigų reikmenų gamybai nekilnojamojo turto mokesčiu nebus apmokestinamas ir šio turto mokestinės (bazinės) vertės nebus sumuojamos apskaičiuojant prievolę gyventojui mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Šioje situacijoje gyventojas nebus apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu, nes bendra apmokestinamojo nekilnojamojo turto mokestinė (bazinė) vertė (t.y. 200 000 Lt.) neviršija 1 mln. litų.

5. Ar nuosavybės teise priklausantys ir jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties, žuvininkystės ar inžineriniai statiniai, kurie yra perduoti naudoti fizinio asmens ekonominei ar individualiai veiklai ir kurių bendra mokestinė vertė neviršija 1 mln. litų., apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu?

Pasikeitus NTMĮ nuostatoms, nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo prievolė nebesiejama su išvardintų paskirčių nekilnojamojo turto naudojimu fizinio asmens ekonominėje ar individualioje veikloje.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami visi fiziniai asmenys nuosavybės teise valdantys arba įsigiję gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ar inžinerinių statinių, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė viršija 1 mln. litų, nepriklausomai nuo to ar nekilnojamas turtas naudojamas ar ne individualioje ar ekonominėje veikloje.

6. Ar žemės sklypo, ant kurio pastatytas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties, žuvininkystės ar inžinerinis statinys, vertė įtraukiama apskaičiuojant bendrą nekilnojamojo turto mokestinę (bazinę) vertę?

Vadovaujantis NTMĮ 4 straipsniu, nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Pagal NTMĮ 2 str. 8 dalį, nekilnojamasis turtas – tai nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai.

Taigi, žemė nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektas, todėl jos vertė apskaičiuojant bendrą nekilnojamojo turto mokestinę (bazinę) vertę neįtraukiama. Žemė apmokestinama pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (Žin., 1992, Nr. 21-612).

7. Iki kada turi būti uždeklaruotas ir sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis? Ar pasikeitė fizinių asmenų, turinčių komercinės paskirties patalpų, nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka?

Fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso ar jie yra įsigiję gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ar inžinerinių statinių, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė viršija 1 mln. litų, atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia ir mokestį sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos.

Šis mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, įskaitomas ne į savivaldybės, o į valstybės biudžetą.

Fiziniai asmenys, mokantys nekilnojamojo turto mokestį nuo komercinės paskirties patalpų, deklaraciją KIT711 teikia ir mokestį sumoka sena tvarka, t.y. iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos.

8. Nuo kokios vertės apskaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis? Kur tokią vertę galima rasti? Kokia vertės apskundimo tvarka?

Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės (bazinės) vertės, kurią nustato ir skelbia turto vertintojas, t.y. VĮ „Registrų centras“. Norint sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, tai galima padaryti dviem būdais: tiesiogiai kreipiantis į VĮ „Registrų centrą“ su prašymu gauti mokestinės (bazinės) vertės išrašą arba VĮ „Registrų centro“ internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp suvedus nekilnojamojo turto unikalų numerį (tik masiniu būdu įvertintam nekilnojamam turtui).

Pagal NTMĮ 9 straipsnį, gyvenamosios, sodų, garažų, ūkio paskirties, komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas masiniu būdu. Paskutinį kartą masinis vertinimas buvo atliktas 2011 metų sausio 1 diena ir ši nustatyta data taikomas 5 mokestinius laikotarpius.

Inžineriniai statiniai ir kitos paskirties nekilnojamasis turtas vertinamas atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, o šiuo metodu nustatyta vertė galioja 5 mokestinius laikotarpius nuo vertės nustatymo dienos.

Tiek masiniu vertinimo būdu, tiek atkuriamosios vertės (kaštų) metodu vertinamo nekilnojamojo turto mokestine (bazine) verte gali būti laikoma vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą, jeigu individualus vertinimas buvo atliktas taikant NTMĮ 9 str. 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus (masiniu arba atkuriamosios vertės (kaštų) metodu), individualaus vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė skiriasi nuo mokestinės (bazinės) vertės daugiau kaip 20 procentų ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Jei šios trys sąlygos tenkinamos, nekilnojamojo turto savininkas arba įsigyjantis asmuo VĮ „Registrų centrui gali pateikti prašymą mokestine (bazine) verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą.

Kartu su prašymu turi būti pateikiama NT individualaus vertinimo ataskaita. Prašymas gali būti teikiamas kiekvieną mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo jo pradžios (kasmet iki kovo 31 dienos). Priimtas turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

9. Kaip nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas šeimos nariams priklausantis nekilnojamasis turtas? Ar sudedamos nekilnojamojo turto, įsigyto iki santuokos įregistravimo, mokestinės (bazinės) vertės?

Pagal NTMĮ 7 str. 6 dalį, 1 mln. litų neapmokestinamoji vertė taikoma visam aukščiau išvardintos paskirties nekilnojamam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas.

Taikant šią nuostatą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.

Tai reiškia, kad sprendžiant dėl prievolės mokėti ar nemokėti nekilnojamojo turto mokestį, sudedamos visų šeimos narių atskirai ar bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo išvardintų paskirčių nekilnojamojo turto mokestinės (bazinės) vienetų vertės.

10. Ar reikės mokėti nekilnojamojo turto mokestį, jeigu bendra nekilnojamojo turto mokestinė (bazinė) vertė lygi 1 mln. litų?

Nereikės, nes remiantis NTMĮ 7 str. 1 d. 6 punktu, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis ar jų įsigyjamas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties nekilnojamasis turtas, žuvininkystės ar inžineriniai statiniai, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė, neviršijanti 1 mln. litų imtinai.

11. Situacija. Gyventojas turi butą, kuris perduotas pagal rentos sutartį. Gyventojui nuosavybės teisė į butą perduota, tačiau jis negali tuo turtu disponuoti. Ar tokio turto mokestinė vertė bus įtraukta skaičiuojant bendrą gyventojo nekilnojamojo turto mokestinę (bazinę) vertę, norint nustatyti prievolę mokėti nekilnojamojo turto mokestį?

Atsakymas:

Remiantis NTMĮ 3 str. 2 dalimi, nekilnojamojo turto mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.

Pagal NTMĮ 7 str. 1 d. 6 punktą, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 1 milijono litų.

Taigi, jei pagal sudarytą rentos sutartį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pereina gyventojui ir sandoris yra užfiksuotas viešajame valstybės registre, tokio turto mokestinė (bazinė) vertė turėtų būti įtraukta skaičiuojant bendrą gyventojo nekilnojamojo turto mokestinę (bazinę) vertę.

12. Ar gyventojui priklausančio kitos paskirties nekilnojamojo turto (viešbučių, administracinės prekybos, gamybos, pramonės ir kt. paskirties) vertė įskaitoma į neapmokestinamą 1 milijono litų turto vertę , kurią viršijus nuo 2012-01-01 mokamas 1 proc. nekilnojamojo turto mokestis?

Gyventojui priklausančio kitos paskirties nekilnojamojo turto (viešbučių, administracinės prekybos, gamybos, pramonės ir kt.) vertė neįskaitoma į 1 milijono litų neapmokestinamą turto vertę, kurią viršijus nuo 2012-01-01 mokamas 1 proc. nekilnojamojo turto mokestis.

Gyventojas už kitos paskirties nekilnojamąjį turtą (viešbučius, administracinės, prekybos, gamybos, pramonės ir kt. paskirties turtą) mokestį moka pagal savivaldybės nustatytą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą (nuo 0,3 iki 1 proc. tarifu), o mokestis apskaičiuojamas, deklaruojamas ir sumokamas iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos.

Pavyzdys

Gyventoja 2012 m. sausio 1 d. turi negyvenamosios paskirties turtą — dirbtuves, kurių mokestinė vertė 60 000 lt. Turtas niekam neišnuomotas ir už jį nekilnojamojo turto mokestį moka pati gyventoja. Jos šeimos viso turimo nekilnojamojo turto mokestinė vertė 2012 m. sausio 1 d. — 1 110 000 lt.: gyvenamasis namas bendra jungtine nuosavybe priklausantis sutuoktiniams — 570 000 lt., sodo namas asmenine nuosavybe priklausantis vyrui — 130 000 lt., dirbtuvės asmenine nuosavybe priklausančios žmonai — 60 000 lt., sodyba kaime, priklausanti vaikui iki 18 metų — 350 000 lt.

1 proc. nekilnojamojo turto mokestis bus mokamas nuo 50 000 lt. (570 000+130 000+ 350 000 — 1 000 000=50 000). Dirbtuvių, asmenine nuosavybe priklausančių žmonai, mokestinė vertė 60 000 lt. nepridedama, nes už šios paskirties patalpas (kaip ir iki 2012 m. sausio 1 d.) nekilnojamojo turto mokestis mokamas pagal savivaldybės nustatytą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.