Progresiniai mokesčiai apsunkintų ir taip silpnos Lietuvoje viduriniosios visuomenės klasės vystymąsi. Kelių tarifų GPM administravimas būtų daug sudėtingesnis, o ekonominė nauda abejotina. Labiau vertėtų didinti minimalų mėnesinį atlyginimą ir neapmokestinamų pajamų dydį. Tokius pasiūlymus išsakė Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, susitikę su partijos Tvarka ir teisingumas nariais.

"Jei darbuotojui negali mokėti bent tūkstančio litų, reiškia kažkas negerai arba su tavo verslu, arba su tavo verslo etika", - teigia  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Anot jo, jeigu Lietuva siekia tapti tarptautiniu paslaugų centru ir vystyti aukštąsias technologijas, reikia sudaryti žmonėms sąlygas užsidirbti.

"Manau, kad viešuosiuose pirkimuose turėtų dalyvauti tik tos įmonės, kurios moka ne mažesnį nei vidutinį atlyginimą. Ši sąlyga turėtų būti numatyta viešųjų pirkimų taisyklėse.

Dabar konkursus dažnai laimi oficialiai mokančios minimalų atlyginimą ir vokeliuose priedus darbuotojams duodančios įmonės, tokiu būdu taupančios ir galinčios pasiūlyti mažiausią kainą", - sako V.Sutkus.

Diskutuota ir apie dabar galiojančią tvarką, kada vienas asmuo gali būti ir Seimo nariu, ir ministru. ﾄAnt dviejų kėdžių negali sėdėti, gali tik gulėti", - sakė Romas Jankauskas, partijos Tvarka ir teisingumas informacijos skyriaus vadovas, palaikydamas mintį, kad tokia praktika yra ydinga.

Kalbėdami apie ES paramos skirstymą, tvarkiečiai akcentavo, kad 2007 - 2013 m. laikotarpio parama buvo suinvestuota į infrastruktūros projektus, kurie nekuria pridėtinės vertės. Jų nuomone, 2013 - 2020-ųjų paramą reikėtų orientuoti į tokius projektus, kurie ir ateityje kurtų pridėtinę vertę, kaip pavyzdžiui gyvenamųjų namų modernizavimas. Šią mintį palaikė ir LVK atstovai.

Diskusijose apie aukštojo mokslo sektorių vieningai pritarta nuomonei, kad aukštųjų mokyklų Lietuvoje yra per daug. Pagal jų skaičių pirmaujame Europoje, tačiau studijų kokybės lygis toli gražu nėra pats aukščiausias. LVK atstovai akcentavo, jog nesame tokie turtingi, kad galėtume išlaikyti tokį krūvį ant savo pečių. Tvarkiečiai paminėjo ir per didelį ministerijų skaičių ir sakėsi savo programoje numatę 25 proc. mažinti valstybės tarnautojų gretas.

LVK, atstovaujančios aukštųjų technologijų sektorių, atstovai pabrėžė, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas informacinėms technologijoms. Ši perspektyvi verslo sritis Lietuvoje turėtų būti energingai ir aktyviai plėtojama, tuo tarpu dabar jos priežiūra ir reguliavimas išmėtytas per kelias valstybės institucijas, o tai labai apsunkina sektoriaus vystymąsi.

Šią diskusiją inicijavo Lietuvos verslo konfederacija, tęsdama susitikimų ciklą su pagrindinėmis partijomis, dalyvausiančiomis rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Lietuvos verslo konfederacija - didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, kurianti palankią teisinę bazę ir aplinką nacionalinio verslo plėtrai. Konfederacija yra tarptautinių prekybos rūmų ICC oficialus atstovas Lietuvoje. Organizacija atstovauja daugiau nei 1500 šalies įmonių ir 18 verslo asociacijų. Konfederacijos nariai sukuria apie 20 proc. viso Lietuvos BVP.

Lietuvos verslo konfederacijos inf.