Tarptautinio masto sukčiavimu, pinigų plovimu bei dokumentų klastojimu įtariamų dviejų Italijos piliečių ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Italijos teisėsaugos sistemos institucijai Guardia di Finanza.

Šį ikiteisminį tyrimą, kurio medžiaga iš viso sudaro 52 tomus, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija ir Europolu.

Tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad per tarptautinę nusikalstamą schemą veikę asmenys Lietuvoje legalizavo 1,2 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas analizuojant informaciją apie finansines operacijas, kurias vykdo mūsų šalies kredito įstaigų klientai.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai nustatė, kad Vilniaus mieste registruotos uždarosios akcinės bendrovės, deklaruojančios tarptautinę prekybą metalais (aliuminio ir molibdeno), 2011 metais vykdė neįprastas pinigines operacijas: gaudavo dideles pinigų sumas iš užsienio valstybių ir pervesdavo jas į kitų užsienio valstybių sąskaitas arba išimdavo šimtatūkstantines grynųjų pinigų sumas.

Tuo pačiu metu panašūs sandoriai buvo vykdomi ir su Italijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Slovėnijos Respublikose, Didžiojoje Britanijoje registruotomis įmonėmis. Pirminiais duomenimis, sandorių vertė viršijo 150 mln. eurų.

Surinkta informacija nedelsiant buvo perduota kitų valstybių teisėsaugos institucijoms, siekiant užkirsti kelią tarptautiniu mastu veikiančiai organizuotai grupei, bendradarbiauti išaiškinant įvykdytas sunkias nusikalstamas veikas.

Atliekamas tyrimas Italijoje atskleidė, kad apgaule buvo nuslėpta apie 30 milijonų eurų PVM.

Abiejų italų, vadovavusių Lietuvoje įsteigtoms bendrovėms, nuomojamame bute rasti dokumentai, didžioji jų dalis buvo atgabenti iš Bulgarijos. Dokumentai Lietuvoje buvo rūšiuojami arba naikinami: rasta net plastmasinė talpa, į kurią buvo sudėti dokumentai, užpilti vandeniu bei prislėgti akmenimis.

Kratos metu buvo rasti daugiau kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų, įvairių valstybių elektroninės bankininkystės kodų generatoriai, bendrovių ir notarų antspaudai, suklastoti Italijos Respublikos asmens tapatybės dokumentai, kurie, kaip nustatyta, buvo panaudoti perregistruojant metalais prekiaujančią Lietuvoje registruotą bendrovę.

Šiame ikiteisminiame tyrime ypatingą reikšmę turėjo Europos Sąjungos ir valstybių narių teisėsaugos institucijų glaudus bendradarbiavimas.

Siekiant užkardyti organizuotą tarptautinį nusikalstamumą, bei kuo skubiau ir išsamiau atlikti tyrimą, Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste organizavo koordinacinį pasitarimą, kurio metu buvo plačiau pristatytas Lietuvoje atliekamas tyrimas, akcentuotos problemos, susijusios su tarptautinio pobūdžio organizuotu nusikalstamumu.

Gavus duomenų apie Lietuvos biudžetui padarytą žalą, tyrimą organizavę prokurorai pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo – daugiau kaip 300 tūkst. litų. Būtent tokią sumą dėl nesumokėto PVM mokesčio nustatė VMI specialistai.

Tyrimo Lietuvoje metu buvo apribotos bendrovės nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą – sąskaitoje buvusius daugiau kaip 400 tūkst. eurų, kuriuos įtariamieji ketino išgryninti ir išvežti iš Lietuvos.

Perduotas ikiteisminis tyrimas toliau bus atliekamas Italijos teisėsaugos institucijos pareigūnų.

Europolo duomenimis, PVM sukčiavimas priskiriamas prie pavojingiausių nusikalstamų veikų, darančių didžiausią žalą Europos Sąjungos valstybių biudžetams.

Ypač didelį pavojų kelią taip vadinamas „karuselinis“ PVM sukčiavimas, kai nusikaltėliai steigia fiktyvias bendrovės įvairiose valstybėse ir imituoja įvairių prekių pirkimo–pardavimo operacijas bei atsiskaitymus tarp įvairių bankų.

FNTT inf.