Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino teigimu, ji ne tik palengvins ir pagreitins nesutarimų tarp darbdavio ir darbuotojų sprendimą, bet ir paskatins darbuotojus aktyviau ginti savo teises.

"Esama individualių darbo ginčų sprendimo tvarka akivaizdžiai taisytina – nesutarimai įmonių darbo ginčų komisijose nagrinėjami ne visada objektyviai, o teismuose, perkrautuose bylomis, darbuotojas sprendimo gali laukti labai ilgą laiką, per kurį net ir teigiamas atsakymas gali nebetekti reikšmės. Be to, procesiniai veiksmai yra gana sudėtingi ir nemažai kainuoja", - sakė viceministras A. Bitinas.

Todėl buvo nutarta gerokai supaprastinti sistemą, darbo ginčų komisijas įsteigiant prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių.

Jos veiks trišalės socialinės partnerystės principu – komisijoms vadovaus paskirti VDI specialistai, joje taip pat dirbs darbdavių ir darbuotojų atstovai.

Taip sprendimai bus priimami objektyviau ir efektyviau.

Įsteigus šias komisijas, pokyčius pajus ir darbdaviai: pirma, jiems sumažės administracinė našta, nes nebeliks prievolės įmonėse steigti darbo ginčų komisijas, antra, jie taip pat galės kreiptis į darbo ginčų komisijas, jei kils nesutarimų dėl darbuotojų veiksmų ar neveikimo.

Pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Viliaus Mačiulaičio, kreiptis į darbo ginčų komisijas bus paprasta – tereikės parengti laisvos formos skundą ir pateikti jį arčiausiai esančiai darbo ginčų komisijai.

"Sprendimas bus priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį, paslauga bus nemokama. Be to, prireikus, tarkim, gavus kolektyvinį skundą, komisija posėdžiui atvyks į vieną ar kitą miestą, net jei jame nėra Valstybinės darbo inspekcijos padalinio", - darbo ginčų komisijų privalumus vardijo V. Mačiulaitis.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos Lietuvoje veiks 14 tokių komisijų, jų skaičių ir dislokaciją vėliau, atsižvelgiant į poreikį, bus galima koreguoti.

VDI šiais metais gavo daugiau nei 2,5 tūkst. darbuotojų skundų (pernai – daugiau nei 7 tūkst.), iš kurių apie 70 proc. – susiję su individualiais darbo ginčais.

Panevėžio apskrityje tokių skundų – apie 200 (pernai – daugiau nei 460).

VDI Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota patikino, kad skyrius beveik pasirengęs permainoms, šiuo metu laukiama tik galutinio sprendimo dėl konkrečių socialinių partnerių.

Spaudos konferencijoje taip pat buvo pristatytos ir jaunimo politikos aktualijos.

Viceministrė Audra Mikalauskaitė atkreipė dėmesį, jog pagrindinės jaunimo skatinimo programos Lietuvoje yra orientuotos į jaunimo verslumo ugdymą ir skatinimą bei jaunimo organizacijų plėtrą, jaunimo įtraukimo į organizuotą veiklą ir aktyvaus dalyvavimo skatinimą, su jaunimu dirbančių specialistų tobulinimą.

Ypač aktuali tema - jaunimo verslumo skatinimas. Jaunas verslas nuo 2010 m. liepos turi galimybę pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis verslo pradžiai ar plėtrai: 2012-09-01 303 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai jau pradėjo savo verslą ir pasiėmė paskolas lengvatinėmis sąlygomis iš Verslumo skatinimo fondo, iš jų jaunimas iki 29 metų (viena iš prioritetinių grupių) sudarė 35 proc.

Ši priemonė orientuota ne vien į ekonomikos skatinimą, bet ir naujų darbo vietų kūrimą, verslumo ugdymą. Jai skirta 50 mln. Europos socialinio fondo lėšų.

Jau išduota paskolų už 16,05 mln. Lt. Vidutinis išduotos paskolos dydis – 60,3 tūkst. Lt.

Pasak viceministrės A. Mikalauskaitės, nuo rugpjūčio mėnesio startavo dar viena priemonė, skirta skatinti jaunimo užimtumą, pagal kurią darbdaviams siūloma nauja paramos forma įdarbinant darbinės patirties neturinčius darbuotojus. Ja naudojantis, darbdaviams bus kompensuojama dalis pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus darbo užmokesčio.

Taip jaunuoliai galės įgyti darbinės patirties, o darbdaviai drąsiau priims į darbą žmones, kuriuos pirmais mėnesiais reikės nemažai mokyti.

Viceministrė renginio metu akcentavo, jog Lietuvoje sparčiausiai ES mažėjo jaunimo nedarbas ir per metus susitraukė 7,5 procentiniais punktais (nuo 33,1 iki 25,6 proc., lyginant liepos mėn. 2011 m. ir 2012 m. duomenis).

"Šis gerėjantis rezultatas rodo, kad taip Lietuva artėja prie ES šalių vidurkio, kuris yra 22,5 procentai", - sake A. Mikalauskaitė.

Valstybinės darbo inspekcijos inf.