Kauno AVMI informuoja, kad, atlikusi patikrinimą ir įvertinusi Kauno gyventojos asmeninių lėšų, už kurias ji 2008 m. įsigijo butą miesto centre, kilmę ir apmokestinimą, išsiaiškino, kad kaunietė per 2 m. iš nežinomų šaltinių gavo beveik pusę mln. Lt.

Šių pinigų ir įsigyto nekilnojamojo turto kaunietė nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo. Ji nesutiko su Kauno AVMI priskaičiuota beveik 170 tūkst. Lt mokesčių ir patikrinimo aktą apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl neteisėto kaunietės praturtėjimo.

„Mokesčių inspekcija naudoja atrankos sistemas, kurios nustato galimą mokesčių vengimą ir neteisėtą praturtėjimą. Minėtos kaunietės turto ir pajamų patikrinimas atliktas gavus duomenis iš Kriminalinės policijos biuro, valstybinės įmonės „Regitra“, remiantis Austrijos Respublikos mokesčių administratoriaus pateikta medžiaga,“ – sako Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.

VMI specialistai lygino mokesčių mokėtojos ir jos šeimos narių asmenines išlaidas su gautomis pajamomis.

Nuo 1999 m. moters išlaidos buvo gerokai didesnės nei gautos pajamos.

Nustatyta, kad kaunietė negalėjo turėti beveik pusės mln. litų butui pirkti. Šios gautos iš nenustatytų šaltinių didžiulės pinigų sumos kaunietė nedeklaravo, o jos įsigijimą aiškino turėtomis santaupomis ir gautomis paskolomis ne tik Lietuvoje, bet ir iš užsienyje gyvenančių giminaičių.

Moteris niekur nedirbo ir gaudavo socialines išmokas.

Turėtas 200 tūkst. litų santaupas mokesčių mokėtoja privalėjo deklaruoti 2003 m. vienkartinio gyventojų turto deklaravimo metu, bet to nepadarė.

Dėl gautos 250 tūkst. litų paskolos iš užsienio pagrįstumo buvo kreiptasi į Austrijos mokesčių administratorių.

Remiantis giminaičių parodymais, kad santaupų moteris neturėjo ir pinigų jie neskolino, žlugo gautų paskolų Lietuvoje versija.

Austrijos mokesčių administratorius nurodė, kad negali nustatyti tariamos paskolos teikėjos piniginių lėšų šaltinių. Jeigu kaunietės teta būtų 250 tūkst. litų atvežusi į Lietuvą, ji šiuos pinigus turėtų deklaruoti.

Muitinės departamentas nurodė, kad tokių duomenų nėra. Mokestinės naudos siekusi kaunietė į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 170 tūkst. litų jai priskaičiuotų mokesčių.

Kauno AVMI inf.