Dar 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl naujos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK), pagrindinio civilinių bylų nagrinėjimą Lietuvoje apibrėžiančio įstatymo, redakcijos. Įstatymo įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2017 m. liepos 1 d., kadangi juo buvo pakeisti net 95 CPK straipsniai ir dalies jų įsigaliojimui reikėjo parengti tam tikrus poįstatyminius aktus.

Kai kurie pakeitimai yra laikytini tik kosmetiniais, neturinčiais didelės įtakos kasdieniam bylinėjimuisi. Visgi, yra ir tokių pakeitimų, kurie gerokai keičia iki tol galiojusias taisykles.

Toliau pateikiame 10 svarbiausių pakeitimų, kurie tikrai pakeis besikreipiančio į teismą ar jau jame ginčą sprendžiančio asmens interesus.

1. Apygardos teismai nagrinės mažesnės vertės ginčus. Iki CPK pakeitimo apygardos teismai Lietuvoje nagrinėjo civilines bylas, kuriose ginčo suma viršija 43 500 EUR.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. ši suma yra mažinama iki 40 000 EUR. Kaip ir ankstesnėje redakcijoje, taip ir dabar minėtas sumų ribojimas bus netaikomas šeimos ir darbo teisinių santykių bylose, taip pat bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2. Išplečiamos prokuroro dalyvavimo civiliniame procese galimybės. Pagal šiuo metu galiojančią CPK redakciją prokuroras turi teisę tik inicijuoti naują civilinę bylą, kurioje siektų apginti galimai pažeistą viešąjį interesą. Tuo tarpu nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojanti CPK redakcija suteiks prokurorui galimybę ne tik pradėti naują, tačiau ir įstoti į jau kažkieno inicijuotą ir vykstančią bylą.

Naujosios redakcijos CPK 49 str. 3 d. įtvirtina bylą nagrinėjančio teismo, kuris įžvelgtų, kad byloje gali būti reikalinga ginti viešąjį interesą, teisę nutartimi apie tai pranešti prokurorui.

Kol kas nėra aišku, ar toks teismo pranešimas bus privalomas prokurorui, tačiau bet kuriuo atveju įsigaliojus naujai CPK redakcijai prokuroras turės daugiau galimybių dalyvauti civilinių bylų nagrinėjime.

3. Keičiasi žyminio mokesčio dydžiai. Didėjančių kainų tendencija Lietuvoje neaplenkia ir civilinių ginčų. Su naująja CPK redakcija didėja be išimties visi Lietuvoje civilinėse bylose taikomi žyminio mokesčio dydžiai.

Mažiausias žyminis mokestis, taikomas dokumentus teismui teikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, didėja nuo 2 EUR iki 5 EUR. Tuo tarpu didžiausias apskritai galimas mokėti žyminis mokestis didėja nuo 12 550 EUR iki 15 000 EUR.

Tuo pačiu atsiranda ir naujų žyminio mokesčio taikymo atvejų. Jeigu iki šiol kreditoriai galėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos savo skolininkams iškėlimo nemokamai, tai dabar teikiant tokį ieškinį bus privaloma sumokėti 500 EUR mokestį. Tiesa, numatyta ir tam tikrų išimčių.

Konkrečiai pastarasis mokestis nebus taikomas, jeigu pareiškimą teiks įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo bus grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Svarbi detalė yra tai, kad sumokėti 500 EUR bus grąžinami pareiškėjui tuo atveju, jeigu teismo nutartis iškelti skolininkui bankrotą bus priimta ir ji įsiteisės.

Iki naujos CPK redakcijos prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo apmokestinami jokiu žyminiu mokesčiu.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. kiekvienas asmuo, kuris teiks prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalės sumokėti 50 EUR žyminį mokestį.

Šis mokestis nebus taikomas teikiant prašymus dėl CPK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Galiausiai, naujoji CPK redakcija keičia ir žyminio mokesčio viešųjų pirkimų bylose ne tik dydį, tačiau ir mokėjimo tvarką.

Nuo šiol žyminio mokesčio dydis priklausys nuo viešojo pirkimo tipo, t.y. už ginčus dėl mažos vertės pirkimų bus taikomas 300 EUR mokestis, už ginčus dėl supaprastintų pirkimų (išskyrus mažos vertės pirkimus) – 1 000 EUR, o už ginčus dėl tarptautinių pirkimų bus taikomas 3 000 EUR žyminio mokesčio dydis.

4. Galutinai įtvirtinta galimybė atgauti išlaidas tik už advokato ir/arba advokato padėjėjo paslaugas. Naujoji CPK redakcija aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad Teismas civilinį ginčą „laimėjusiam“ asmeniui atlygins išlaidas tik tuo atveju, jeigu tos išlaidos bus patirtos apmokant už advokatų ir advokatų padėjėjų suteiktas teisines paslaugas.

Lietuvos teismų praktikoje jau kuris laikas buvo laikomasi analogiškų taisyklių, tačiau įstatymų leidėjui galutinai įtvirtintus tokias nuostatas CPK nebelieka jokių abejonių dėl to, kad civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, patirtos apmokant teisines paslaugas teikiančių bendrovių suteiktas paslaugas, Lietuvos teismų nebus atlyginamos.

5. Atsiranda nauja galimybė sutramdyti piktnaudžiaujančius. Šiuo metu galiojanti CPK redakcija suteikia teisę teismui, nustačiusiam piktnaudžiaujantį procesinėmis teisėmis asmenį, skirti jam iki 5 792 EUR baudą. Analogiška teismo teisė skirtį baudą, tik mažesnę (5 000 EUR), išlieka ir naujoje CPK redakcijoje.

Visgi, pastaroji suteikia galimybę papildomai pažaboti tuos asmenis, kurie nesąžiningai teikia nepagrįstus reikalavimus jau žinodami, kad bet kuriuo atveju negalės atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidų. Konkrečiai teismas, nustatęs, kad asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. To nepadarius pateiktas procesinis dokumentas bus paliktas nenagrinėtas.

6. Keičiasi procesinių dokumentų fiziniams asmenims įteikimo tvarka. Iki šiol procesinių dokumentų įteikimas to vengiantiems fiziniams asmenims būdavo gerokai apsunkintas, kadangi tokie asmenys dažniausiai tiesiog iš pašto neatsiimdavo jiems skirtų dokumentų.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojanti CPK redakcija kiek palengvina šį procesą, suteikdama teisę laikyti įteiktais tuos procesinius dokumentus, kuriuos teismas siuntė fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos, kuri sutampa su jo gyvenamąja vieta, adresu.

Procesinis dokumentas šiuo atveju būtų laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

7. Keičiami bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindai. Šiuo metu vis dar galiojančioje CPK redakcijoje yra nurodyta, kad liga, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atidedamas bylos nagrinėjimas.

Šios nuostatos kasdienėje praktikoje buvo taikomos labai skirtingai, kadangi vieni civilines bylas nagrinėjantys teismai griežtai laikydavosi įstatymo raidės ir nesutikdavo atidėti teismo posėdžių dėl šių priežasčių. Kiti lanksčiau vertindavo situacijas ir tuo pačiu analizuodavo pateiktus argumentus, susijusius su prieš tai aptartais atvejais.

Naujoji nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojanti CPK redakcija viską sustato į savo vietas nustatant, jog neatvykimo priežasčių svarbą teismas kiekvieną kartą privalės įvertinti atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

Tokiu būdu nebelieka perteklinių ribojimų, jog iš pažiūros savaime suprantami pagrindai atidėti bylos nagrinėjimą yra vertinami priešingai.

8. Atsiranda naujas sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo institutas. Dalinio sprendimo, kuomet teismas galutinai išspręsdavo tik dalį ginčo, institutas galiojo jau seniai. Tuo tarpu naujoji CPK redakcija suteikia teisę teismui priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo.

Tokiu sprendimu bus nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo galės būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo bus galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

Apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdys bylą iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo. Remdamasis įsiteisėjusiu sprendimu dėl ieškinio pagrindo, teismas sprendimą dėl ieškinio dydžio priims rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalis prašys šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Apeliacinį skundą privalės pasirašinėti advokatas. Šiuo metu be kitų išimčių advokatai turi išimtinę teisę surašyti tik kasacinius skundus. Remiantis naująja CPK redakcija tokia išimtinė teisė advokatams bus suteikta ir surašyti apeliacinius skundus.

Dėl šių pakeitimų asmenys, siekiantys pateikti apeliacinius skundus privalės pasirūpinti būtinu advokato atstovavimu.

10. Keičiasi nedidele laikomos sumos dydis. Iki naujosios CPK redakcijos nedidele suma, dėl kurios esančiam ginčui bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, buvo laikoma 1 500 EUR. Po 2017 m. liepos 1 d. tokia suma bus laikoma jau 2 000 EUR.“

www.infolex.lt inf.