Pateikiame svarbiausius Darbo kodekso pakeitimus ir kaip jie skiriasi nuo dabar galiojančio, 2003 metais įsigaliojusio darbo santykius reglamentuojančio dokumento.

 Darbo laikas

♦Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui (Dabar galioja, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą);

♦Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra ne daugiau kaip 3 mėnesiai (2003 metų kodekse galioja, kad trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai);

♦Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (Dabar galioja, kad jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą);

♦Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio, kitiems režimams – po savaitės (Dabar nurodoma, kad viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus);

♦Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 val. per savaitę (2003 metais įsigaliojusiame dokumente nurodoma, kad darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų);

♦Naktinio darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (Dabar galioja, kad atskirai naktiniam darbui apskaitinis laikotarpis nenustatytas. Apskaitinio laikotarpio trukmė suminės darbo laiko apskaitos atveju negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai).

Atostogos

♦Atostogos – 20 darbo dienų (Dabar galioja, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos); Papildomos ir pailgintos atostogos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2003 metų kodekse nurodoma, kad Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai).

Kolektyviniai santykiai

♦Darbo taryba privaloma, jeigu dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė (Dabar nurodoma, kad darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjektų teises, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos. Darbo taryba negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva);

♦Kol nepradeda veikti naujai išrinktos darbo tarybos – informavimą ir konsultavimą toliau vykdo profesinės sąjungos (2003 metų dokumente nurodoma, kad darbo taryba nėra privaloma, kai yra profesinė sąjunga, ji vykdo informavimo ir konsultavimo procedūras. Darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą);

♦Dalyvavimui Trišalėje taryboje įvedami papildomi kriterijai: yra tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos nariai, taip pat organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų ir bent pusėje Lietuvos Respublikos rajonų (Dabar galioja, kad Socialinių partnerių susitarimu Lietuvos Respublikos trišalė taryba (yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų).

Kitos nuostatos

♦Dalinio darbo naudojimas esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustatomas Vyriausybės nutarimu (2003 metų dokumente tokios nuostatos nebuvo numatyta);

♦Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus (Dabar galiojanti nuostata yra, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei padarinių darbuotojams);

♦Darbo arbitražo sprendimo nevykdymo pasekmė – maksimali 500 Eurų bauda už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, ir delspinigiai (Dabar galioja, kad baudų nėra, o Darbo arbitražas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą. Darbo arbitražo sprendimai ginčo šalims yra privalomi);

♦Darbo arbitražą inicijuoja abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu (Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, taikinimo komisija gali perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymu);

♦Darbinio teisnumo ir veiksnumo įtvirtinimas (2003 metų dokumente galioja, kad galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Išimtis nustato šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją);

♦Kompensacija dėl kilnojamojo darbo ir lauko sąlygų (Dabar galioja, kad darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė).

Nedarbas

♦Teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėn. stažas įgyjamas per 30 mėn. (Dabar galioja, kad Nedarbo draudimo išmokai gauti reikalingas stažas yra 18 mėnesių, kuris įgyjamas per 36 mėnesius);

♦Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ilginama nuo 6 mėn. iki 9 mėn. (2003 metais įsigaliojusiame dokumente nurodoma, kad jeigu stažas mažesnis nei 25 m., išmoka mokama 6 mėn., jeigu stažas nuo 25 iki 30 m. – 7 mėn., jei stažas nuo 30 iki 35 m. – 8 mėn., jei stažas 35 m. ir daugiau – 9 mėn.).

Užimtumo įstatymo pakeitimai

♦Įtvirtinamas naujas „asmens, praradusio bedarbio statusą“ statusas ir asmenims, kurie padarė pažeidimus, registracija teritorinėje darbo biržoje nenutraukiama (Iki šiol registracija būdavo nutraukiama);

♦Individualūs užimtumo veiklos planai gali būti sudaromi ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims (Dabar tokie planai sudaromi tik bedarbiams);

♦Iš asmenų, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu, nereikalaujama grąžinti teritorinei darbo biržai jos patirtų su šiuo mokymu susijusių išlaidų (Dabar galioja, kad išimčių dėl lėšų negrąžinimo nėra);

♦Kelionės išlaidos apmokamos ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą išlaidas, asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje bei socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje (Dabar galioja, kad kelionės išlaidos kompensuojamos tik bedarbiui įsidarbinus kelionei į darbo vietą ir iš jos apmokėti);

♦Nustatyta, kad užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos ir asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ar asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga bei asmenims, priklausantiems socialinės rizikos šeimoms (Dabar yra nurodoma, kad užimtumo rėmimo programos rengiamos siekiant didinti darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų užimtumą);

♦Nustatyta, kad ne tik Valstybinė darbo inspekcija, o visos institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją (VMI, FNTT, policija), skiria baudas darbdaviams už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus. Sumažinama našta darbdaviams dėl papildomo pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo sutarties sudarymą ir nutraukimą su trečiosios šalies piliečiu (2003 metų dokumente nurodoma, kad atsakomybė už nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos pažeidimus Užimtumo rėmimo įstatyme nereglamentuota).

Naujos užimtumo įstatymo nuostatos

♦Įtvirtinta socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė;

♦Nauja papildomai remiamų asmenų grupė: asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;

♦Nauja paslauga: konsultavimo paslaugos papildytos nauja „palaikymo darbo vietoje paslauga“. Sprendžiamos asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemos, tarpininkaujama tarp asmens ir darbdavio, sprendžiamos problemos, susijusios su darbo santykiais ar sąlygomis, bei teikiama kita pagalba, siekiant kuo efektyvesnės ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką;

♦Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos teikiamos darbo ieškantiems asmenims;

♦Nauja priemonė: savišvietos ir neformaliuoju suaugusiųjų švietimo būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas.

www.tv3.lt inf.