Jūsų įmonė jau veikia pusmetį, o gal – dvejus metus. Atrodo, tai, kas sunkiausia, jau turėtų būti praeityje: juk išmokote daugybę pamokų, o jūsų prekėmis ar paslaugomis domisi vis daugiau pirkėjų.

Tačiau kaip tik šiame jaunos įmonės gyvenimo etape slypi spąstai. „Swedbank“ statistika rodo, kad apie 40 proc. Lietuvoje įsteigtų naujų bendrovių nutraukia veiklą per pirmuosius 2 ar 3 metus, vėliau iš likusiųjų atkrinta dar penktadalis, ir tik 20 proc. toliau išlaiko spartų augimą.

Netiksliai įvertinamas reikalingas investicijų dydis. Pradedantys verslininkai dažnai mano, kad sėkmingai verslo pradžiai pakaks mažesnių investicijų, nei iš tiesų prireikia.

Kai susiduriama su realybe, užgriuvusi finansinė našta dažnai tampa sunkiai pakeliama, o įmonei nebepadeda nei paskolos, nei išlaidų apkarpymas.

Neperkamas produktas ar paslauga. Labai svarbu išsiaiškinti, ar produktas arba paslauga tikrai turės paklausą. Jaunų įmonių vadovai į šį klausimą dažnai žiūri pernelyg optimistiškai.

Didelį optimizmą padėtų „nugesinti“ konsultacijos su profesionalais ir nuoširdūs atsakymai sau patiems į 7 „ar“:

• Ar tai, ką siūlome, tikrai naudinga vartotojams;
• Ar mūsų siūlomas produktas/paslauga atitinka įmonės tikslus ir strategiją;
• Ar šio dalyko sėkmei pakaks turimų resursų;
• Ar mūsų produktas/paslauga vartotojui bus naudingesnis, nei konkurentų;
• Ar rinkodaros išlaidos atitiks prognozuojamą naudą;
• Ar vartotojas suvoks ir priims produktą/paslaugą taip, kaip ir mes;
• Ar klientams bus patogu naudoti mūsų siūlomą produktą/paslaugą.

Įsitikinimas „Viską galiu padaryti pats“. Praktika rodo, kad darbams, kuriuose nesate patyrę, verčiau pasisamdyti profesionalus – ilgainiui tai bus ir pigiau, ir geriau.

Kai įmonė ima sparčiau augti, prireikia taikyti sumanesnius lėšų ir personalo valdymo modelius – šiuo atveju profesionalų konsultacijos tampa itin svarbios.

Jaunos įmonės dažnai neturi rimtų plėtros ir rinkodaros strategijų, o jas ruošiant taip pat praverstų patyrusių specialistų patarimai.

Per mažai dėmesio rinkodarai ir komunikacijai. Kartais augančios įmonės vadovui atrodo, jog pakaks el. pašto ar lankstinukų, informuoti klientus bei užtikrinti jų teigiamą požiūrį į įmonės produktus ar paslaugas.

Tačiau yra sričių, kuriose būtent rinkodaros ir komunikacijos investicijos – esminės, siekiant sukurti pirmųjų klientų ratą, padėsiantį išsilaikyti verslo pradžioje.

Pavyzdžiui, atidarantys lazerinės chirurgijos ir estetikos centrą arba SPA turės daug atidžiau vertinti savo komunikacijos sprendimus ir daugiau investuoti į šią sritį, nei teikiantys automobilio plovimo „pas jus kieme“ paslaugas.

Bandymas aprėpti per daug. Verslo pradžioje svarbu nesiblaškyti ir koncentruotis ties viena ar dviem veiklos kryptimis.

Tai padės užtikrinti paslaugų ar produktų kokybę. Žinoma, rinkoje yra daugybė įmonių, kurios užsiima labai skirtingomis veiklos kryptimis: vienos stengiasi aprėpti kuo daugiau tiesiog tam, kad išsilaikytų, kitos siekia pasinaudoti pamatuotomis plėtros galimybėmis.

Jei vieną dieną verslininkas yra priverstas keisti teikiamus produktus ar paslaugas, to nereikėtų vertinti kaip pralaimėjimo, tačiau kaskart reikėtų atsakyti sau į kokybės klausimą – ar pavyks ją išlaikyti.

Didelis išlaidavimas ir mokesčiai. Verslo pradžioje labai svarbu teisingai paskirstyti turimas ar pasiskolintas lėšas. Verta pagalvoti, ar nuo pat veiklos pradžios nuomotis prabangų biurą ar automobilį.

Būsimų mokesčių planavimas ir tinkamas jų administravimas – taip pat vienas esminių žingsnių.

Kartais pakanka už fiksuotą metinį mokestį įsigyti patentą, o kitais atvejais daugiau pranašumų turi uždaroji akcinė bendrovė, kurią įsteigus priklausomai nuo veiklos teks mokėti pelno, pridėtinės vertės, akcizų ir kitus mokesčius.

Pradedantiems verslą siūlyčiau tarsi iš aukšto pažvelgti į būsimą veiklą ir įvertinti ne tik su pajamomis, bet ir su išlaidomis susijusius niuansus. Kartais naudinga padaryti prielaidą, kad išlaidų bus 30 proc. daugiau, o pajamų – 30 proc. mažiau nei atrodo.

Pernelyg greita plėtra. Skamba paradoksaliai, bet plėtra taip pat gali lemti verslo žlugimą.

Susidūrėme su daugeliu atvejų, kai įmonės, investavusios į plėtrą, įsiskolino ir nebesugebėjo grąžinti paskolų, o jų pajamos drastiškai sumažėjo, nes jos nebesusidorojo su investicinių projektų įgyvendinimu, apyvartinio kapitalo valdymu ir ekonomine krize vienu metu.

Tad kiekvieną plėtros etapą reikėtų labai kruopščiai suplanuoti. Paklausos augimo kreivė gali bet kada pasukti žemyn, ir skubėti verslo pradžioje neverta.

Priežasčių, galinčių nulemti verslo sėkmę ar nesėkmę, yra įvairių. O įvardyti aiškius kriterijus, atskleidžiančius įmonės perspektyvas, sudėtinga.

Verslo sėkmei daro poveikį ir išorinės priežastys – pavyzdžiui, įstatyminė ir mokestinė aplinka, konkurentų veiksmai, – ir vidiniai įmonės veiksniai, pavyzdžiui, steigėjų turima patirtis, susibūrusi komanda, aiški verslo strategija ir planai.

Visgi sėkmės tikimybė padidėja, jei bendrovė išvengia įvardintų klaidų arba iš jų pasimoko.

„Swedbank“ inf.