Beveik pusę gyventojams reikalingos elekttros valstybė kitąmet ketina pirkti iš importuotojų. Be jokių konkursų ir už didesnę kainą nei šiemet, šiandien praneša  „Lietuvos rytas” publikacijoje „Brangstanti elektra – su įtartinais kvapais".

160 milijonų litų. Tokios vertės kąsnis kitąmet bus siūlomas elektros importuotojams.

Esą tik taip įmanoma užtikrinti stabilų energijos tiekimą, geras kainas. Be to, taip neva kuriama laisvoji rinka.

Kadenciją baigianti dešiniųjų Vyriausybė rugsėjo mėnesį priimtu nutarimu pasirūpino atverti vartus rusiškai elektrai, nors pati ištisus ketverius metus dievagojosi žūtbūtinai siekianti nukirpti energetinę bambagyslę su šia šalimi.

Niekas negali prilygti

Daugiau nei 1 teravatvalandė (TWh – milijardas kilovatvalandžių) elektros bus perkama iš importuotojų, 0,8 TWh – iš Lietuvoje veikiančių elektrinių. Mūsų šalies gyventojai per metus suvartoja 2,6 TWh elektros.

„Toks suformuotas LESTO elektros krepšelis”, – paaiškino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

Lietuviška elektra savo kaina negali konkuruoti su rusiška. Pastarajai dažnai negali prilygti nei latviškos (nebent Dauguva plukdytų kelis kartus daugiau vandens), nei estiškos elektros gamintojai.

Iki šiol bendrovė LESTO elektrą gyventojų poreikiams privaloma tvarka pirko iš Lietuvos elektrinių, vėjo, saulės jėgainių.

Tačiau nuo sausio 1-osios ši prievolė bus panaikinta, tad LESTO gyventojams pirks tik dalį lietuviškos elektros.

Tiesa, lietuviškos elektros gamintojai ir toliau bus remiami per VIAP – visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų mokestį. Tačiau jų energija jau nebus privalomai superkama, jie elektra galės prekiauti biržoje.

Pardavėjas aiškus iš anksto

Kodėl atsirado tokie pokyčiai? Oficialiai skelbiama, kad taip kuriama laisvoji rinka: valstybė dalį elektros pirks iš to, kuris pasiūlys mažiausią kainą, o elektros kilmė neva neturės jokios reikšmės.

D.Korsakaitė pripažino, jog naujoji tvarka įsigaliojo pagal kadenciją baigiančios konservatorių Vyriausybės nutarimą.

„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad ji rusiška”, – atsakė komisijos pirmininkė, paklausta, iš kur daugiausia į Lietuvą importuojama elektra.

Tačiau rinkoje niekas neabejoja, kad pasiūlyti teravatvalandę energijos per metus galės tiktai „Inter RAO Lietuva”, kontroliuojama Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO”.

Beje, mažesnioji „Inter RAO Lietuva” akcininkė yra bendrovė „Scaent Baltic”, kurioje šeimininkauja su Kauno konservatoriais glaudžiai susiję verslininkai.

Būtent šiems tarpininkams gali atitekti nemenkas kąsnis 160 milijonų litų vertės pyrago, kurį LESTO ketina pakloti importinės elektros pardavėjams.

Lups devynis kailius

Galbūt dėl to Lietuvos žmonėms bus tik geriau? Kol kas taip neatrodo.

„Logiškai mąstant, jei siekiama pigiau pirkti elektrą, tai turėtų pajusti ir gyventojai.

Tačiau kitąmet visi kažkodėl mokėsime gerokai daugiau nei šįmet”, – stebėjosi Nacionalinės vartotojų federacijos energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas.

Praėjusią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė, kad elektra nuo kitų metų pradžios brangs 5–7 centais už kilovatvalandę – nelygu suvartojamos elektros kiekis ir pasirinktas planas.

Daugiausia tarifas kils dėl vadinamojo VIAP mokesčio.

„Vartotojas yra paskutinė instancija, iš kurios galima surinkti pinigų tiek, kiek reikia. Absoliuti jų dauguma nežino visų teisinių dalykų, reguliavimo gudrybių ir visokiausių kainų skaičiavimo metodikos subtilybių”, – sakė R.Zabarauskas.

Kainą pasiūlė tiekėjai

Bet už elektrą gyventojai brangiau mokės dėl dar vienos priežasties – esą kils gamybos kaina. Kitaip tariant, skaičiuotojai įsitikinę, kad kitąmet elektra bus brangesnė.

Pavyzdžiui, jei šįmet gamybos dalis skaičiuojant elektros kainą buvo 15,94 cento, kitąmet bus 16,43 cento už kilovatvalandę.

Tačiau ir tą pačią gamybos kainą pasiūlė ne kas kitas, o patys energijos pardavėjai, didelė jų dalis – iš užsienio.

„Mes tik vykdome Vyriausybės nutarimą. Tokia kaina apskaičiuota pagal kelių energijos tiekėjų krepšelį”, – kalbėjo D.Korsakaitė.

Kas tie tiekėjai, pareigūnė neįvardijo. Bet visiems žinoma, kad vienas didžiausių – „Inter RAO Lietuva”.

„Lietuvos ryto” šaltinių žiniomis, ši įmonė privačioms bendrovėms kažkodėl siūlo elektrą už mažesnius tarifus, nei kitais metais jai nusiteikusi mokėti valstybė. Tai gal valstybės atstovai tiesiog nemoka ar nenori derėtis su importuotojais dėl mažesnių kainų?

Šiuo metu net „Nordpool” biržoje elektra yra pigesnė, nei Lietuva ketina pirkti iš importuotojų.

Kodėl neskelbiami konkursai?

Remiantis nustatyta tvarka, kitąmet LESTO elektrą iš importuotojų ir toliau pirks pagal dvišales sutartis. Tad beveik pusė šalies gyventojams būtinos energijos bus įsigyta be jokių konkursų, o paprasčiausių dvišalių derybų būdu.

Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” stebėjosi, kad įprastai reikalaujama skelbti konkursą esant netgi daug mažesnės vertės sandoriams.

Tačiau šiuo atveju, kai elektros bus perkama net už 160 milijonų litų, to nereikia.

„Konkursai pirkti elektrą kažkodėl neskelbiami iki šiol. Bet juk tik tokiu būdu būtų galima pasitikrinti, kokią kainą siūlo visi importuotojai”, – kalbėjo K.Daukšys.

„Jei bus skelbiamas konkursas, įvertinę sąlygas svarstysime dėl dalyvavimo”, – taip lakoniškai „Lietuvos rytui” atsakė „Inter RAO Lietuva” viešųjų ryšių vadovas Jacekas Komaras.

Perpardavėjams – išimtys

Tačiau dalyvauti konkurse rusiškos elektros importuotojams nereikės.

Anot Viešųjų pirkimų tarnybos atstovų, įstatyme numatyta, kad reikalavimai skelbti konkursą netaikomi energetikos bendrovėms, kurių tikslas – išimtinė teisė perparduoti elektrą.

Tačiau tokia išimtis kelia įtarimų, kad valstybės atstovai su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančia bendrove „Inter RAO Lietuva” gali susitarti ir slapta. Tokių sandorių galimas rezultatas – didelis pelnas pardavėjams ir brangstanti elektra gyventojams.

„Žinoma, jie didžiausi rinkoje, bet kai kalbama dėl tokio didelio elektros kiekio pirkimo, mažų mažiausiai turėtų būti skelbiamas tarptautinis konkursas”, – „Lietuvos rytui” tvirtino nepriklausomas elektros tiekėjas.

Konkurentų beveik nėra

Gal su rusiškos elektros pardavėjais laisvojoje rinkoje galėtų konkuruoti ir kai kurios lietuviškos elektrinės?

Pasak „Lietuvos energijos” Didmeninės elektros prekybos departamento direktoriaus Vidmanto Saliečio, tik Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės energija yra konkurencinga.

Bet jų gaminamas kiekis yra nedidelis. Lietuvos elektrinė su daugiau nei milijardą litų kainavusiu naujuoju bloku irgi nekonkurencinga.

Jos gaminama kilovatvalandė kainuoja per 40 centų.

„Dauguma kitų Lietuvos elektrinių laisvojoje rinkoje irgi nekonkurencingos”, – „Lietuvos rytui” sakė V.Salietis.

Taigi lietuviška elektra tiesiog nyksta iš energetikos žemėlapio ir tuo sumaniai naudojasi importuotojai.

„Tiekėjui vis svarbesnė tampa ne tik bendra elektros energijos kaina, bet ir lanksčios galimybės užsitikrinti reikiamą elektros energijos kiekį”, – tiek tepaaiškino LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.

www.lrytas.lt inf.