Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas. Vis dėlto vykdoma skatinančioji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, jog pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Pasak SEB grupės analitikų, pasaulio ekonomikos augimas nebeturi vidinės jėgos ir yra smarkiai priklausomas nuo centrinių bankų skatinimo.

Artimiausiu metu reikšmingos neigiamos įtakos pasaulio ūkio plėtrai turės netikrumas dėl euro zonos padėties ir JAV fiskalinės politikos po prezidento rinkimų.

SEB grupės analitikų vertinimais, euro zonos ekonomika antrąjį 2012 m. pusmetį patirs nuosmukį, 2013 m. realus BVP ūgtelės vos 0,2 proc., o 2014 m. euro zonos plėtra paspartės iki 0,9 proc., nes sumažės neigiama taupymo programų Pietų Europoje įtaka augimui.

Vokietijos ekonomikos plėtra neliko Pietų Europos negandų nuošalyje ir taip pat ėmė silpti, tačiau daug eksportuojančiam Vokietijos ūkiui pagelbės pingantis euras. Euro zonos nedarbo lygis 2013 m. didės, dėl to neatmestina politinių ir socialinių neramumų galimybė.

Be to, per artimiausią pusmetį politikai turėtų apsispręsti dėl euro bloko pertvarkų. SEB grupės ekonomistai pastebi egzistuojančią riziką, jog susitarimo pasiekti nepavyks, kadangi derybas apsunkins ūkio padėtis ir reikalingi ES ir nacionalinių konstitucijų pakeitimai.

JAV ekonomikos plėtrą 2013 m. stabdys aukštas nedarbas, taupymo programos ir stipresnis doleris, teigia SEB grupės ekonomistai. 2014 m. JAV ūkio atsigavimas sustiprės dėl pasiektos tvirtesnės būsto rinkos padėties ir sumažėjusios namų ūkių įsiskolinimo naštos. SEB grupės analitikai prognozuoja, jog Kinijos ekonomika nepatirs kietojo nusileidimo, kadangi bus pasitelktos ir pinigų, ir fiskalinės politikos skatinimo priemonės.

Anot SEB grupės ekonomistų, Baltijos šalių ekonomikos kilimo spartą 2013 m. palaikys vidaus paklausa, tačiau potencialųjį BVP augimo tempą Lietuva, Latvija ir Estija pasieks tik 2014 m., todėl nedarbo lygis mažės vangiai. Infliacija Latvijoje ir Lietuvoje išliks santykinai maža, o Estijoje – didžiausia, tačiau pastarojoje šalyje sparčiausiai didės ir darbo užmokestis. SEB grupės analitikų prognozėmis, Latvija laiku atitiks Mastrichto kriterijus, kad galėtų įvesti eurą 2014 m.

„Nepaisant atšiaurių euro zonos vėjų, Lietuvos eksporto ir vidaus vartojimo pozicijos išlieka gana tvirtos. Stiprybės Lietuvos ekonomikai teikia diversifikuotos eksporto rinkos ir krizės metu įvykdytas veiklos optimizavimas bendrovių lygiu. Kita vertus, dėl ateities neužtikrintumo verslo investicijų apimtis išlieka kukli ir kelia grėsmę, jog ūkio plėtra praras pagreitį. Darant prielaidą, jog didžiųjų pasaulio ūkių neištiks ekstremalūs sukrėtimai, tikimės subalansuoto, stabilaus, nors ir ne pernelyg spartaus Lietuvos ekonomikos augimo artimiausiais metais“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.