Ūkio ministras Rimantas Žylius Seimui pristatė Įmonių bankroto įstatymo pataisų projektą Nr. XIP-4927 ir du lydimuosius projektus: Įmonių bankroto įstatymo pataisų projektą Nr. XIP-4928 bei Civilinio kodekso pataisų projektą Nr. XIP-4929.

Pasak ministro, pataisų rengimą paskatino ekonominiu sunkmečiu padidėjus įmonių bankrotų skaičiui išryškėjusios tyčinio bankroto nustatymo ir kitos bankroto proceso problemos, dėl kurių padidėja bankroto proceso trukmė ir kaštai: "Šio paketo tikslas yra kovoti su tyčiniais bankrotais, kurie daro daug didesnę žalą negu vien tik įvykstantys nesąžiningi bankrotų procesai, sukuria didelę žalą visai rinkai didindami nepasitikėjimą".

Tyčiniu bankrotu siūloma laikyti įmonės privedimą prie bankroto tyčia sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kurie pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Teikiamomis pataisomis siūloma įstatyme įtvirtinti teisinio reguliavimo priemones, įgalinančias įvertinti su nemokumu susijusius nesąžiningus verslo subjektų veiksmus, nustatyti požymius, kuriems esant bankrotas būtų pripažįstamas tyčiniu, sudaryti nepakantumo sąlygas asmenims, privedusiems įmonę prie bankroto tyčia, nustatant jų civilinę atsakomybę.

Ūkio ministras išskyrė bankroto procedūros skaidrumą didinančias pataisas:

"Iki šiol egzistavo tvarka, pagal kurią dauguma, tai yra daugiau kaip 50 % kreditorinių reikalavimų turintys asmenys nustatydavo tvarką, pagal kurią leidžiama susipažinti su bankrutuojančios įmonės medžiaga ir turintys mažumą kreditoriai, galėdavo negauti priėjimo prie šitos medžiagos.Tai kas dabar nustatoma, kad kreditoriai, turintys daugiau kaip 10 % reikalavimų, gali kreiptis į teismą, ir teismas jiems gali suteikti teisę susipažinti su įmonės dokumentais".

Pasak R. Žyliaus, tikimasi, kad teikiamos pataisos užkirs kelią vadinamajam bankrotui bankrote, t. y. tiems atvejams, kuomet, įmonei paskelbus bankrotą, ji toliau vykdydavo nuostolingą veiklą, švaistydama dar turimą turtą.

Ministro teigimu, siūloma tokią veiklą uždrausti, leidžiant tik sandorius, susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba sandorius, kurių vykdymą leistų teismas.

Individualių įmonių bankroto atvejais siūloma įteisinti prievolę bankroto administratoriui, pradedant individualios įmonės bankrotą, pasiūlyti kreditoriams ir individualios įmonės savininkui sudaryti taikos sutartį.

"Jeigu ši taikos sutartis yra sudaroma, tai individualios įmonės savininkas gali, į išmokėjimo planą įtraukti ne tik savo turtą, bet ir savo būsimas pajamas, darbines, ar kitokias legaliai uždirbamas pajamas. Tai reiškia, kad individualios įmonės savininkui gali nereikėti parduoti jo namo ar paskutinio turimo turto", – sakė R. Žylius.

Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, plenariniame posėdyje projektus numatoma svarstyti gruodžio mėnesį.

Seimo Ryšių su visuomene skyriaus inf.