Antrąjį 2012 m. ketvirtį statybos darbų atlikta už 1,7 mlrd. litų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šalies teritorijoje atlikta 95 procentai visų statybos darbų (už 1,6 mlrd. litų), ne šalies teritorijoje – 5 procentai (už 93 mln. litų). Atliktų statybos darbų apimtis šalyje, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, padidėjo 71,3 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 0,8 procento.

Antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu, statybos darbų šalyje padaugėjo 3,2 procento palyginamosiomis kainomis. Inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 875 mln. litų (55 proc. darbų), negyvenamųjų pastatų – už 580 mln. litų (36 proc. darbų), o gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis sudarė tik 9 procentus visų darbų – jų atlikta už 143 mln. litų.

Naujos statybos darbų atlikta už 530 mln. litų, tai sudarė 33 procentus visų šalyje atliktų statybos darbų.

Pirmąjį 2012 m. pusmetį statybos darbų šalyje atlikta už 2,5 mlrd. litų, palyginti su pirmuoju 2011 m. pusmečiu, – 5,9 procento daugiau palyginamosiomis kainomis.

Antrąjį 2012 m. ketvirtį baigta statyti 700 naujų gyvenamųjų namų. Gyvenamuosiuose namuose įrengti 1046 butai – 32 procentais mažiau nei antrąjį 2011 m. ketvirtį. 70 procentų visų baigtų statyti butų (731 butas) įrengta individualiuose namuose.

Baigtų statyti butų naudingasis plotas sudarė 134,5 tūkst. m², t. y. 90,4 tūkst. m², arba 40 procentų, mažiau nei atitinkamą 2011 m. laikotarpį.

Vidutinis naudingasis buto plotas buvo 128,6 m2, o daugiabučio namo buto – beveik per pusę mažesnis (76 m2).

Kaip ir pernai, pagal baigtų statyti butų skaičių pirmauja Vilniaus apskritis (46 proc. visų pastatytų butų), Kauno apskritis (19 proc.), Klaipėdos apskritis (16 proc.).

Antrąjį 2012 m. ketvirtį šalyje baigti statyti 338 negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas sudarė 122 tūkst. m², arba 46 tūkst. m² mažiau nei atitinkamą 2011 m. ketvirtį.

Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti žemės ūkio, prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių bei transporto ir ryšių pastatų.

Pirmąjį 2012 m. pusmetį šalyje baigta statyti 1413 gyvenamųjų namų, juose įrengta 2416 butų, baigti statyti 606 negyvenamieji pastatai, jų bendrasis plotas sudarė 217 tūkst. m².

Antrąjį 2012 m. ketvirtį išduota 1470 statybą leidžiančių dokumentų (toliau – leidimai) statyti 1564 gyvenamuosius pastatus, t. y. 185 leidimais, arba 14 procentų, daugiau nei antrąjį 2011 m. ketvirtį. Individualių gyvenamųjų namų statybai išduota 98 procentai visų leidimų.

Daugiabučiuose leista statyti beveik dvigubai daugiau butų, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Antrąjį 2012 m. ketvirtį išduota 514 leidimų statyti 730 negyvenamųjų pastatų. Bendrasis leistų statyti negyvenamųjų pastatų plotas sudarė 342 tūkst. m², arba 37 procentais daugiau negu antrąjį praėjusių metų ketvirtį.

Daugiausia pagal bendrąjį plotą leista statyti kitos paskirties pastatų, prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių, gamybos, pramoninių pastatų ir sandėlių bei žemės ūkio paskirties pastatų.

Pirmąjį 2012 m. pusmetį šalyje išduoti 2462 leidimai statyti 2610 gyvenamųjų pastatų.

Planuojama pastatyti 2603 gyvenamuosius namus, juose įrengti 4554 butus, taip pat leista statyti 7 įvairių socialinių grupių asmenims skirtus pastatus (bendrabučius ir pan.). Išduoti 857 leidimai statyti 1239 negyvenamuosius pastatus.

--------------------------------------------------------

Pateikiame DNB Markets analitiko Mindaugo Jurgelio komentarą

Menkas statybų sektoriaus augimas riboja darbo rinkos atsigavimą

KOMENTARAS

Statybų sektoriaus rezultatai antrąjį šių metų ketvirtį buvo kuklūs. Statybos darbų šalies viduje balandžio-birželio mėnesiais buvo atlikta už 1,7 mlrd. Lt – 3 proc. daugiau nei per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį. Tai prasčiausias augimo rodiklis per kone dvejus metus. Ir artimiausiais mėnesiais proveržio laukti neverta – šiais metais tegalima tikėtis minimalaus veiklos augimo.

Neįspūdingiems statybų sektoriaus rezultatams daug įtakos turi prastėjantys negyvenamųjų pastatų statybos augimo rodikliai.

Šios kategorijos statinių, generuojančių apie 40 proc. aptariamos veiklos apyvartos, dinamiką daugiausiai lemia įmonių materialines investicijos, kurių augimą riboja ne vienas veiksnys: miglotos Europos Sąjungos ekonominės perspektyvos, sunkiau prieinamos paskolos, nepasitikėjimas vyriausybės vykdoma politika.

Inžinerinių statinių statybą stipriai veikia valstybinės lėšos. Deja šiemet kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai iš nacionalinio biudžeto ir ES fondų bus skirta tik 1,2 mlrd. Lt – iš esmės tiek pat kiek 2011 m. Taigi valstybinis sektorius postūmio statybų veiklai šiais metais nesuteiks.

Gyvenamųjų namų statybos augimą, bet aukšto nedarbo, neatslūgstančios emigracijos ir menko darbo užmokesčio kilimo riboja ir niekaip neįsibėgėjantis renovacijos procesas.

Nors pastatų atnaujinimui yra skirta daugiau nei pusė milijardo litų, kol kas kreditavimo sutarčių sudaryta vos už kelias dešimtis milijonų. Palaipsniui keičiantis kreditavimo schemai (vis daugiau savivaldybių prisiima įsipareigojimus vietoje gyventojų), renovacija turėtų paspartėti, tačiau šiemet ji didelės įtakos statybų veiklai matyt dar neturės.

Statybų sektorius šalies ekonomikai yra itin svarbus dėl užimtumo dinamikos. 2007 m. pabaigoje šioje veikloje dirbo kone 190 tūkst. žmonių, tačiau per kelis metus dirbančiųjų skaičius nukrito daugiau nei dvigubai ir 2012 m. pradžioje nesiekė 90 tūkst.

Tai reiškia, kad bedarbių gretas papildė kone 100 tūkst. buvusių statybininkų, kurie dažnai teturi kuklų profesinį parengimą, todėl susirasti darbą kitose veiklose jiems sudėtinga.

Specifinę kvalifikaciją turinčių specialistų reikalaujanti pramonė tesuteiks darbą nedidelei daliai šių asmenų, o darbuotojų paklausa mažmeninėje prekyboje artimiausiu metu turėtų augti kukliai – jos plėtros tempas lėtėja, o mažmeninės prekybos tinklas šalyje jau yra gerai išvystytas ir sparčiai nebesiplės.

Tad nenuostabu, kad užimtumas šalyje nebeauga, nedarbo lygis pirmąjį metų ketvirtį pakilo iki 14,5 proc., o emigracija neslūgsta. Norint, kad situacija darbo rinkoje taisytųsi sparčiau, reikia gerokai veržlesnės statybų sektoriaus plėtros, kurios, deja, bent šiais metais tikėtis sunku.