Per 7 šių metų mėnesius 4158 įmonėms buvo įregistruoti 7098 turto areštai, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį 4310 įmonių patyrė 7061 turto areštą. Šiemet turto areštų daugiau įregistruota stambesnėms įmonėms. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę.

„Turto areštų skaičiaus augimą daugiausia įtakojo areštų gausėjimas statybos ir maitinimo įmonėse, - aiškina UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa, - ypač padaugėjo turto areštų infrastruktūros objektų statybos įmonėse - šiais metais turto areštų turėjo 17 proc. šios šakos įmonių.“

Iš šiemet per septynis mėnesius turto areštus patyrusių 4158 įmonių daugiau kaip trečdalis įmonių (1462) areštą patyrė pirmą kartą.

Tarp turto arešto „naujokų“ daugiausia prekybininkų - 406, statybininkų – 188, transportininkų – 162, o santykinai daugiausia – maitinimo įmonėse – net 48% turto areštus patyrė pirmą kartą.

Palyginimui – pramonėje „naujokų dalis sudarė“ 23%, o statybose – 27%.

Minėtos 4158 įmonės patyrė 7061 turto areštą. Daugiausia turto disponavimo suvaržymų vienai įmonei teko statybos šakoje – 2,38 arešto ir žemės ūkyje – 2,16, taip pat finansų bei vandens ūkio ir atliekų tvarkymo sektoriuose – 2,00 ir 1,97.

Per metus išaugo ne tik areštų skaičius, bet areštuoto turto sumos – jos per metus (lyginant sausį - liepą) išaugo nuo 1,3 iki 1,7 mlrd. litų.

Tam įtakos daugiausia turėjo augusios pretenzijos žemės ūkio ir finansų įmonėms.

Prasčiausiai turto areštų tendencijos atrodo Visagino savivaldybėje. Čia lyginant su 2011 m. 7 mėnesiais dalis įmonių, kurių turtas areštuotas, padaugėjo nuo 3,7 proc. iki 9,1 proc., antroje vietoje - Šiaulių rajonas, kur tokių įmonių dalis pakilo nuo 3,7 proc. iki 7,3 proc.

Iš didžiųjų miestų savivaldybių prastesnė padėtis yra Klaipėdoje (7,5 proc. įmonių atyrė turto areštus) ir Vilniaus (6,3 proc.) miestuose. Geriau atrodo Kaunas, kur turto areštus patyrusių įmonių sumažėjo nuo 5,1 proc. iki 4,2 proc.

„Creditreform Lietuva“ inf.