Įstatymas, kurio pakeitimo projektas parengtas perkeliant Pavėluotų mokėjimų direktyvos nuostatas, taikomas verslininkams atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir gautas prekes, išskyrus žemės ūkio produkciją.

Atsiskaitymai už šią produkciją vykdomi pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, kurio pakeitimo projektas, derinant ir jį su Pavėluotų mokėjimų direktyva, šiuo metu yra rengiamas Žemės ūkio ministerijoje.

Seimui teikiamame įstatymo projekte nustatomas atsiskaitymo terminas verslo subjektų tarpusavio sutartyse – ne daugiau kaip 60 dienų. Ilgesnis terminas gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais ir jei tai nėra nesąžininga kitai sutarties šaliai.

Šiuo metu verslo subjektų tarpusavio sutartyse, kurioms taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, atsiskaitymo terminai nereguliuojami.

Verslininkai tarpusavio sutartyse patys gali nustatyti palūkanų dydį už uždelstą mokėjimą. Jeigu verslo subjektų tarpusavio sutartyse jis nėra nustatytas, tada turi būti taikomas įstatyme nustatytas palūkanų dydis.

Įstatymo projekte šis dydis yra keičiamas. Vietoj dabar galiojančios palūkanų normos, kurios dydis apskaičiuojamas pridedant 7 procentinius punktus prie vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normos, įstatymo projekte siūloma nustatyti palūkanų dydį, skaičiuojamą pridedant 8 procentinius punktus prie Lietuvos banko taikomos vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normos.

Už pirmąjį atitinkamų metų pusmetį siūloma taikyti tų metų sausio 1 d. galiojusią palūkanų normą, o už antrąjį – tų metų liepos 1 d. galiojusią palūkanų normą.

Pvz., uždelsto mokėjimo atveju taikoma palūkanų norma š. m. antrąjį pusmetį pagal dabar galiojantį įstatymą sudaro 7,75 proc. (0,75+7), pagal projektą sudarytų – 9,75 proc. (1,75+8).

Įstatymo projekte siūloma nauja nuostata, kuria pardavėjams ir paslaugų teikėjams suteikiama teisė gauti 40 eurų dydžio išieškojimo išlaidų kompensaciją, jeigu yra vėluojama su jais atsiskaityti. Be to, kaip ir anksčiau, jie turės teisę reikalauti kompensuoti visas šią sumą viršijančias patirtas išieškojimo išlaidas.

Įstatymo projekte aiškiau išdėstomos nuostatos dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų ir komercinės praktikos. Taip pat įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad komercinės sutarties sąlygos ar komercinė praktika, dėl kurių negalima nustatyti palūkanų už pavėluotą mokėjimą, laikomos nesąžiningomis.

Patikslintas įstatymas turi įsigalioti iki 2013 m. kovo 16 d., t. y. iki valstybėms narėms nustatytos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos. Įstatymas bus taikomas sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Vyriausybės spaudos tarnybos inf.