„Tikimės, kad kreditavimo sąlygos verslui toliau gerės, nes kol kas nežymiai sušvelnintos skolinimo sąlygos nedavė žymesnio rezultato ekonomikos atsigavimui, be to, valstybė turėtų peržiūrėti finansinius instrumentus, kurie padėtų sušvelninti galimas rizikas. Kol kas šalis be bankų neturi alternatyvių kreditavimo finansinių instrumentų, o tai siaurina įmonių investavimo galimybes bei norą plėstis bei kurti darbo vietas”, - po posėdžio su Lietuvos banko ir komercinių bankų vadovybe sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Prieš kriziniu laikotarpiu 2008 m. rugsėjo mėn. paskolų likučiai verslui siekė 35,4 mlrd. Lt, kai dabartinė verslui suteiktų paskolų likučių suma siekia tik 27, 2 mlrd. Lt arba yra ketvirtadaliu mažesnė nei prieš krizę.

Nuo kovo mėnesio pradėjus skolinimui augti, augimas pasiekė 2 proc. arba 0,5 mlrd. Lt. 2013 metais paskolų portfelis turėtų augti 3% jei kils paskolų paklausa.

Anot Lietuvos Banko (LB), skolinimosi sąlygos šalyje atitinka makroekonominę situaciją. Lietuvos Banko valdybos primininkas Vitas Vasiliauskas griežtai pasisako prieš staigų kreditavimo augimą ir prieš bet kokius dirbtinus ir nepamatuotus stimulus, koks buvo nekilnojamo turto bumo laikotarpiu.

Pramonininkų įmonių vadovų lūkesčių apklausa teigia, kad skolinimosi paklausą riboja ir galimi verslo aplinkos pasikeitimai, deklaruoti politikų rinkimų kampanijos metu.

Bankų atstovai pažymi, kad griežtėjantis verslo veiklos reguliavimas ES mastu bei reikalavimai komerciniams bankams bei šalyje verslo teisinio reglamentavimo (bankroto procedūrų) trūkumai tampa ribojančiais veiksniais lankstesnei kreditavimo politikai.

Verslo atstovai taip pat pažymėjo, kad nuosaikus ir lėtas sąlygų skolinimuisi gerinimo modelis Lietuvos atveju kaip greitai besivystančios ekonomikos šaliai nėra naudingas, tai daugiau Vakarų ekonomikos nuosaikios ekonomikos vystymosi modelis, nes Lietuvos įmonės yra pasiruošusios išnaudoti konkurencinį pranašumą plėtojant naujus verslus.

Tad kredito įstaigų reikalavimai įmonėms turėti didelį rezervo pakankamumo ir srautus yra per griežti.

LPK atstovai tikisi, kad LB imsis iniciatyvos ieškoti daugiau finansinių instrumentų kreditavimo politikai gerinti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos inf.