Tai rodo Ūkio ministerijos užsakymu atlikta verslininkų apklausa, kurios metu buvo vertinta, kokių pokyčių  verslo prižiūrėtojų elgesyje įnešė teisingumo ir ūkio ministrų įgyvendinama verslą prižiūrinčių institucijų reforma, ar mažėja administracinė našta verslui.
 
„Verslą užsienyje kuriantys tautiečiai dažnai įvardydavo, kad verslą prižiūrinčių institucijų požiūris užsienyje yra pagarbus ir pozityvus. Džiugu, kad Lietuvoje teigiama linkme keičiasi ne tik verslą prižiūrinčių institucijų požiūris į verslą, bet ir verslo požiūris į verslo prižiūrėtojus. Apklausos rezultatai rodo, kad sėkmingai artėjame prie tikslo – inspektorius turi būti konsultantas, o ne baudėjas. Beveik du trečdaliai apklaustų verslo atstovų teigia, kad inspektorių požiūris į verslą kinta teigiama linkme, be to, 9 iš 10 atvejų verslininkams kreipiantis konsultacijų jos yra suteikiamos. Tokie rezultatai įkvepia ir toliau tęsti sėkmingai vykdomus verslo priežiūros pertvarkos darbus ir užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Verslininkų buvo klausiama, ar jie pastaruoju metu pastebi, jog teigiama linkme kinta inspektorių požiūris į verslą.

68 proc. apklaustų tikrintų įmonių atstovų atsakė teigiamai, 17 proc. teigė to nepastebį, o dar 15 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pokyčius jaučiantieji vardijo, kad verslo prižiūrėtojai elgiasi daug mandagiau, labiau padeda verslininkams (su tuo sutinka 39 proc. apklaustųjų), pateikia pakankamai informacijos apie verslui taikomus teisės aktų reikalavimus (47 proc.) ir tai daro aiškiau (51 proc.).

„Pagrindinis matas, ar kinta verslo priežiūros kultūra ir darbo metodai, yra paties verslo balsas. Verslininkai svarbiausiomis savybėmis, kurių tikisi iš verslo prižiūrėtojų, pirmiausia įvardija geranoriškumą, malonų ir draugišką elgesį ir tik po to profesionalumą, informacijos suteikimą. Todėl labai svarbu, kad verslo prižiūrėtojai galiausiai atsikratytų baudų ieškotojų vaidmens ir padėtų verslui laikytis teisės aktų reikalavimų. Džiugu girdėti, kad verslininkai patvirtina jau juntantys poslinkį į gerąją pusę. Tai rodo, kad vykdoma reforma veda teisingu keliu. Juo būtina ir toliau eiti, nes daugumai verslą prižiūrinčių institucijų dar labai stipriai reikia pakeisti savo požiūrį iki tikrojo laukiamo rezultato“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Apklausos rezultatai rodo, kad verslininkai noriai kreipiasi į priežiūros institucijas konsultacijų. Per pirmą šių metų pusmetį tai darę teigė net 75 proc. apklaustų įmonių ir absoliučiai daugumai jų (87 proc.)  į jų klausimą buvo tinkamai atsakyta. 

Paklausti, kokie kriterijai rodo, ar verslo prižiūrėtojai gerai dirba, verslininkai sakė teigiamai vertinantys, jei inspektoriai reaguoja į klausimus, gerai atlieka darbą ir yra profesionalūs, suteikia informacijos, paaiškina, pataria.

Priešingas reakcijas verslininkams kelia vis dar kai kuriose institucijose esamas inspektorių nepagarbus elgesys tikrinamų įmonių ar jų darbuotojų atžvilgiu, informacijos nesuteikimas.

Analizė taip pat rodo, kad daugėja atvejų, kai inspektoriai įmones tikrina vadovaudamiesi klausimynais, kuriuose surašyti svarbiausi reikalavimai. Iš viso šiuo metu 41 proc. visų patikrinimų yra atliekami su klausimynais. Jų iš viso yra parengta 66 skirtingoms sritims.

Apklausos duomenys rodo, kad tiems verslininkams, kuriuos prižiūrėtojai tikrino pagal klausimynus, nebuvo taikytos poveikio priemonės už kitų, į klausimyną neįtrauktų reikalavimų, nesilaikymą (92 proc.).

Per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso buvo patikrinta trečdalis Lietuvoje veikiančių įmonių.

Po vieną kartą kokios nors verslo priežiūros institucijos vizito sulaukė 73 proc. tikrintų įmonių, du kartus – 21 proc., o tris ir daugiau kartų iš viso buvo tikrinta 6 proc. ūkio subjektų.

Dauguma (69 proc.) tikrintų įmonių teigė, kad tikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Tais atvejais, kai pažeidimai nustatomi, dažniausiai taikyta priemonė buvo administracinė nuobauda – įspėjimas.

Ūkio ministerijos inf.