LVAT 2018 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Nr. eI-6-822/2018

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo, ar Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika), 58.1, 58.2, 60, 76, 77, 78, 81 ir 82 punktai neprieštarauja konstituciniam įstatymų viršenybės principui bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 daliai.

Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis tiesiogiai reikalauja, kad turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka Metodikoje būtų reglamentuotos išsamiai.

Įstatymas reikalauja, kad Metodikoje būtų reglamentuoti turto vertinimo metodai, jų galimi deriniai, metodų taikymo būdai, jų taikymo procedūros ir tvarka, nurodytos taikytinos formulės ir jų reikšmės.

Pareiškėjo nuomone, negali būti laikoma, jog šis reikalavimas įvykdomas, jeigu konkretūs vertinimo metodai pateikiami tik Tarptautiniuose vertinimo standartuose (toliau – TVS) ir Europos vertinimo standartuose (toliau – EVS).

Šie standartai nėra teisės aktai, priimti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, taip pat tai nėra tarptautiniai dokumentai, todėl juose numatytų metodų taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka turi būti išsamiai reglamentuotos Metodikoje.

Pareiškime teigiama, kad Metodikos 58.1, 58.2, 60, 76, 77, 78, 81 ir 82 punktuose nėra paaiškinama, kaip konkrečiai turi būti taikomi TVS ir EVS nurodyti vertinimo metodai, t. y. šiuose punktuose nėra pateikiamos skaičiavimų procedūros, taikytinos formulės, vartojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos, todėl nėra įgyvendinamas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas.

Nagrinėdamas administracinę bylą Teismas akcentavo, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina tokius reikalavimus Metodikai:

1) joje turi būti nurodytas TVS ir EVS nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo procedūros ir tvarka;

2) TVS ir EVS nustatytų metodų taikymo procedūros ir tvarka turi būti nurodytos išsamiai.

Pasisakydamas dėl pirmojo Įstatyme nurodyto reikalavimo įgyvendinimo Teismas įvertino ne tik Pareiškėjo nurodytus, bet ir kitus susijusius Metodikos punktus ir konstatavo, kad Metodikoje yra nurodyti turto vertinimo metodai bei jų taikymo aspektai – konkretūs veiksmai, atliekami vertinant turtą pasirinktu metodu tam, kad būtų įvertintas konkretus turtas ir nustatyta jo rinkos vertė tam tikru metu.

Vertindamas metodų taikymo procedūrų išsamumą Teismas pasisakė, kad Metodikoje, TVS ir EVS įtvirtintos nuostatos koreliuoja tarpusavyje ir turto vertinimo metodų taikymo procedūrų aspektu vienos kitas papildo.

Be to, nustatant turto vertę, sistemiškai remiamasi įvairiais kitais šaltiniais, kuriuose plačiai pateikiami turto vertės nustatymui reikšmingi metodų aprašymai ir instrukcijos, vadovaujamasi rinkos bei ekonomikos sąlygų stebėjimų, tyrimų išvadomis ir rezultatais.

Taigi, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas Metodikoje išsamiai nurodyti turto vertinimo metodų procedūras ir tvarką nereiškia, kad Metodikoje turi būti pateikti visų joje vartojamų sąvokų aprašymai ir sampratos ar / ir tam tikrų skaičiavimų, reikalingų vertinant konkretų turtą, formulės.

Sprendime papildomai pažymima, kad Įstatymas reikalauja, kad konkretūs metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai, taip pat turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus būtų nurodyti konkrečioje turto vertinimo ataskaitoje.

Dėl to ir turto vertinimo ataskaitų aiškumas bei detalumas priklauso ne nuo Metodikos nuostatų išsamumo, o nuo to, kiek pati turto vertinimo ataskaita yra išsami ir suprantama.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos inf.