Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad per šių metų pirmą pusmetį VDI teritoriniuose skyriuose veikiančios darbo ginčų komisijos gavo 3319 prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo – beveik tiek pat, kaip ir pernai tuo pačiu metu. Tačiau prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius išaugo 15 proc.

Išlieka tendencija, kad absoliuti dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo.

Tokių reikalavimų gauta beveik 3 tūkst. (panašiai kaip ir pernai tuo pačiu metu); jie sudarė 76 proc. visų gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.

Tuo tarpu pernai reikalavimai dėl darbo užmokesčio sudarė daugiau nei 88 proc. visų gautų reikalavimų. Tačiau, palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, šiais metais gauta 70 proc. daugiau reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų, 63 proc. daugiau reikalavimų – dėl žalos atlyginimo (materialinės atsakomybės).

Kaip žinia, įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas išplėtė darbo ginčų komisijų kompetenciją.

Taigi, pirmąjį šių metų pusmetį gauta ir daugiau, palyginti su praėjusių metų antruoju pusmečiu (kai pradėjo galioti naujasis Darbo kodeksas), naujo pobūdžio prašymų.

Dažniausiai asmenys kreipėsi prašydami atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; kas ketvirtas toks kreipimasis pasitvirtino.

Taip pat pareikšta reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo; apie pusę šių reikalavimų atmesta, nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

Asmenys kreipėsi ir dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties; tenkinta daugiau nei 80 proc. tokių reikalavimų.

Taip pat į darbo ginčų komisijas buvo kreiptasi dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų vykdymo, dėl diskriminacijos darbe, dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo, dėl kolektyvinių ginčų sprendimo bei kitais, su naująja darbo ginčų komisijų kompetencija susijusiais klausimais.

Per šių metų pirmąjį pusmetį visiškai arba iš dalies patenkinti reikalavimai 43 proc. visų išnagrinėtų prašymų. Ir toliau daugėjo darbo ginčų komisijų sprendimų, kuriais patvirtintos ginčo šalių sudarytos taikos sutartys – iki 17 proc. šiais metais nuo beveik 12 proc. buvusių 2016 m.

Bendras tokių sprendimų procentas (net 60 proc.) liudija, kad darbo ginčų komisijų veikla tebelieka ekonomiška ir efektyvi.

Apie ketvirtadaliu atvejų darbo ginčų komisijų priėmė sprendimą atsisakyti reikalavimą nagrinėti. Priežastys – ieškovas atsisakė visų reikalavimų iki posėdžio, taip pat – jei klausimas nepriklausė darbo ginčų kompetencijai, jei buvo praleistas kreipimosi terminas ar dėl to, kad pareikšti reikalavimai jau buvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje ar teisme.

Darbo ginčų komisijos priėmė sprendimus dėl daugiau nei 3 mln. eurų išieškojimo: beveik 3 mln. eurų darbuotojų naudai ir apie 240 tūkst. eurų darbdavių naudai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išieškotinos sumos tiek darbuotojų, tiek darbdavių naudai padidėjo.

Darbo ginčų komisijų veiklos kokybę patvirtina tai, kad pagal VDI turimą neoficialią informaciją, teisme nagrinėta apie 9 proc. darbo bylų, jau išnagrinėtų darbo ginčų komisijose.

Absoliuti dauguma darbo ginčų komisijų sprendimų paliekami nepakeisti.

Kadangi net 95 proc. atvejų darbo ginčo byloje ieškovas yra darbuotojas, toks nuolatinis darbo ginčų komisijoms pareikštų reikalavimų skaičiaus didėjimas rodo, kad darbuotojai vis aktyviau gina savo teises ir naudojasi ikiteisminiu darbo ginčų sprendimo būdu.

Dėl didėjančio darbo ginčų skaičiaus šį pusmetį įsteigta dar viena darbo ginčų komisija VDI Kauno teritoriniame skyriuje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 darbo ginčų komisijų:

Vilniaus teritoriniame skyriuje – 6, Kauno – 4, Klaipėdos – 3, Šiaulių – 2, Panevėžio – 2, Alytuje ir Telšiuose – po vieną darbo ginčų komisiją. Utenos, Marijampolės, Tauragės teritorinius skyrius aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos.

VDI inf.