Praėjus metams nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, verslas jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau planuotas proveržis neįvyko.

Pasak verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vadovaujančios partnerės, advokatės Jurgitos Judickienės, verslui aktyviau diegiant kompleksines sistemas siekiant organizuoti personalo valdymą, naujasis Darbo kodeksas praverstų kur kas labiau.

Per metus Darbo teisės vadovo (www.teisesvadovas.lt) prenumeratoriai gavo atsakymus į daugiau nei 1100 su darbo teise susijusių klausimų, todėl išanalizavę juos išskyrėme opiausius ir dažniausiai kylančius Lietuvos bendrovėms.

Klausimams apžvelgti parengėme straipsnių su praktiniais patarimais seriją. Pateikiame antrąją dalį.

Pirmąją dalį galite skaityti čia.

Asmens duomenų tvarkymo klausimais – išskirtinis susidomėjimas

Anot Viktorijos Aponavičiūtės, verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vyresniosios teisininkės, susidomėjimas darbuotojų asmens duomenų apsauga labiausiai išaugo ne įsigaliojus DK, bet artėjant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo pradžiai.

Daugiausia problemų sukelia tai, kad dėl abstrakčios asmens duomenų sampratos darbdaviai paprastai net nežino ir negali nurodyti visų tvarkomų darbuotojų asmens duomenų.

Kol nėra identifikuoti visi tvarkomi asmens duomenys, neįmanoma įgyvendinti ir reglamento reikalavimų – tikslingo asmens duomenų tvarkymo principo, tinkamo duomenų subjektų informavimo apie asmens duomenų tvarkymą, beprasmis tampa ir vidinių tvarkų rengimas.

Be to, vis dar gajus įsitikinimas, kad, darbo sutartyje įtvirtinus darbuotojo sutikimą su asmens duomenų tvarkymu, darbdavys galės tvarkyti bet kokius darbuotojo asmens duomenis visais įmanomais tikslais.

Dažnai darbuotojo sutikimu yra grindžiama net ir jo stebėsena (vaizdo, komunikacijos, buvimo vietos, elgesio stebėsena), nors iš tiesų darbuotojas neturi jokios galimybės nesutikti su tokiu asmens duomenų tvarkymu.

Dėl tarp darbdavio ir darbuotojo egzistuojančio pozicijos disbalanso sutikimu darbuotojo asmens duomenų tvarkymas apskritai gali būti grindžiamas tik išimtiniais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas negali sukelti didelio neigiamo poveikio darbuotojo privatumui.

Nekonkuravimo susitarimai verslui vis dar neaiškūs

Karolina Laurynaitė, JUREX verslo ginčų advokatų kontoros asocijuotoji partnerė, advokatė, teigia, kad nors naujajame Darbo kodekse buvo siekta detaliau sureguliuoti nekonkuravimo klausimus, visgi klaidingi įsitikinimai ir mitai vis dar gajūs.

Anot jos, vyrauja dvi pagrindinės, viena kitai prieštaraujančios nuostatos: kad nekonkuravimo susitarimus reikia sudaryti beveik su visais darbuotojais arba kad nekonkuravimo susitarimai išvis nereikalingi.

„Nuomonė, kad nekonkuravimo susitarimai reikalingi su visais darbuotojais, prieštarauja Darbo kodeksui, tad neretai sudaroma daugybė negaliojančių susitarimų. O įsitikinimas, kad nekonkuravimo susitarimai išvis nereikalingi, verslui gali lemti labai didelius praradimus, kai didelę patirtį turintis darbuotojas savo žinias, patirtį ir kontaktus „išsineš“ pas konkurentą“, – sako K. Laurynaitė.

Anot jos, vis dar vyrauja klaidingas suvokimas ir taikoma ydinga praktika, kai nekonkuravimo kompensacija įskaitoma į darbuotojo darbo užmokestį, nes tada ginčo atveju gali būti pripažįstama, kad darbdavys tokios kompensacijos nemokėjo, o darbuotojas neturi pareigos nekonkuruoti.