Kovo 27 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai rinkosi į Konsultacinį posėdį su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadove Edita Janušiene ir viršininkės pavaduotoju Artūru Klerausku.

Antradienio susitikimas buvo skirtas VMI veiklos 2017 m. rezultatams aptarti, padiskutuoti, kokius santykius siekia ir nori kurti VMI su klientais, partneriais, suinteresuotomis šalimis.

Taip pat auditorijai buvo svarbu išgirsti, kokie planuojami mokestinių prievolių užtikrinimo prioritetai 2018 m.

Kaip pažymėjo VMI viršininkė, 2017 m. VMI administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkta 1,4 proc. daugiau nei buvo planuota, o rizikingų PVM mokėtojų sumažėjo nuo trečdalio įmonių iki ketvirtadalio. Kontroliuotų mokesčių mokėtojų vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei visų verslo įmonių.

Pateikti skaičiai  rodo, kad per 2017 m. atlikta 12,2 tūkst. kontrolės veiksmų, nustatyta suma 78,39  mln. eurų.

Nuo 2017 m. didesnis VMI dėmesys skirtas įmonių grupių kontrolei. VMI analizė atskleidžia, kad didžiausio masto piktnaudžiavimai yra sandoriai, vykdomi akcininkų ar įmonių grupių interesais arba neatitinkantys rinkos kainų, pelno mokesčio mažinimas išlaidomis, patirtomis tenkinant privačius poreikius arba nepagrįsta PVM atskaita arba nepagrįstas 0% PVM tarifo taikymas.

Kontroliuodama įmonių grupes VMI identifikavo rizikingas įmonių grupes ir atliko beveik 1000 įmonių grupių rizikos vertinimų.

Pristatydama veiklos perspektyvas, VMI viršininkė akcentavo pagrindinį pokytį – nuo žiaurių akcijų į pagalbą ir partnerystę mokesčių mokėtojams, nes VMI komanda siekia, vykdant mokesčių mokėtojų poreikius atitinkantį švietimą ir konsultavimą bei plėtojant elektronines paslaugas, padėti tinkamai ir mažiausiomis sąnaudomis deklaruoti bei sumokėti mokesčius.

Taip pat keliamas tikslas – vykdyti efektyvią kontrolę, užkertant kelią mokesčių vengimui ir galimybėms įgyti konkurencinį pranašumą mokesčių nemokėjimo sąskaita.

Tai apibendrina naujai suformuluota VMI misija „Dėmesingas, efektyvus ir tikslus mokesčių administravimas visuomenei ir valstybei“.

Save įstaiga mato, kaip modernią veiklių, drąsių ir kūrybingų žmonių organizaciją, sąžiningų mokesčių mokėtojų partnerę, besiremiančią tokiomis vertybėmis, kaip skaidrumas, informuotumas, įsipareigojimų vykdymas, nuoširdus domėjimasis, atskaitomybė, atjauta.

2018 m. VMI vadovai ir visa komanda, kurią sudaro apie 3000 žmonių visoje Lietuvoje, kelia tikslus trimis kryptimis:

♦ nauda valstybei per užtikrintą mokesčių surinkimą;

♦nauda mokesčių mokėtojams, ugdant bendrą rinkos sąmoningumą, gerinant konsultavimo kokybę, užtikrinant saugų duomenų tvarkymą, tobulinant galimybes vykdyti prievoles paprastai ir greitai;

♦nauda VMI darbuotojams, optimizuojant procesus ir struktūrą, gerinant organizacijos vidinę kultūrą, motyvuojant ir išlaikant geriausius darbuotojus.

Verslas ir mokesčių administratorius turi visas galimybes bendradarbiauti, siekiant kovoti su mokesčių vengėjais, taip kuriant vienodas konkurencines sąlygas rinkoje, įtvirtinant skaidrumą ir pasitikėjimą.

Kaip rodo VMI atlikta įmonių vadovų apklausa, per 60 proc apklaustųjų nepateisina mokesčių vengimo, tačiau likę beveik 30 proc yra ta auditorija, su kuria savo kompetencijos ribose veiks VMI, taip pat ir skaidrus atsakingas verslas gali prisidėti, auginant savo pavyzdžiu pasitikėjimą visuomenėje.

Kaip nurodė verslo atstovai, efektyvus ir teisingas mokesčių paskirstymas, švietimas, korupcijos mažinimas, nuosekli kontrolė, visuotinis pajamų ir turto deklaravimas ir kt. yra tos priemonės, kurias reikia pasitelkti kokybiškam pokyčiui pasiekti.

Savo ruožtu VMI 2018 m. identifikavo tokias didžiausio poveikio rizikas:

mokesčių nesumokėjimas, mokėtojų pelno mokesčio vengimas (įskaitant įmonių grupes), mokesčių vengimas, vykdant prekybą nefasuotais naftos produktais, asmenų, vykdančių veiklą elektroninėje erdvėje, mokesčių vengimas, PVM vengimas ir sukčiavimas, gyventojų vengimas mokėti mokesčius, pajamų neapskaitymas ir mokesčių, susijusių su darbo santykiais, vengimas (statyba, viešojo maitinimo paslaugos, naudotų automobilių prekyba, remontas, autodetalių prekyba, mėsos ir jos gaminių gamyba ir prekyba (įskaitant turgavietes).

Numatytos sritys, kuriose „šešėlį“ mažinti siūloma keičiant teisės aktus: sukčiavimas PVM srityje (naftos produktų prekyba), gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, pavežėjimo / taksi paslaugos, statybos.

www.lpk.lt inf.