Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas. Deklaruojama šios naujovės nauda būtų lašas jūroje, lyginant su ilgalaike žala šalies gyventojų finansinei situacijai bei šalies ekonomikai ir investicinei aplinkai.

Tai parodė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atlikta preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė, kurią iš tiesų turėjo atlikti įstatymo iniciatoriai.

Preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui.

Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc.

Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar.

Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau.

Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Be bankų paskolų verslo plėtra neįmanoma.

Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypatingai regionuose.

Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP).

Mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.

Pastarieji skaičiai iliustruoja du scenarijus. Anot pirmojo, perkėlus didesnę mokesčio naštą ant vartotojų pečių, reikšmingiau augtų paskolų palūkanų normos, tačiau žala ekonomikai būtų mažesnė.

Vadovaujantis kitu scenarijumi, kuris būtų palankesnis klientams, bankai didžiąją dalį mokesčio kaštų padengtų savo sąskaita.

Šiuo atveju paskolų palūkanų augimas siektų apie pusę procentinio punkto. Tačiau Lietuvos ekonomika netektų pusės milijardo eurų.

„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika“, – akcentavo LBA vadovas Mantas Zalatoriaus.

LBA supranta ir vertina valdžios pastangas subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti socialinę atskirtį. Tačiau kiekvienam sprendimui, ypač mokestiniam, reikalinga kaštų ir naudos analizė.

Todėl LBA kviečia politikus rimtai ekspertinei diskusijai ir ilgalaikių sprendimų paieškai. Aklas ir selektyvus mokesčių didinimas, kurio imamasi, į gerovės valstybę tikrai neveda.

Šiandien pritrūkus pinigų biudžete, užsimota papildomai apmokestinti  bankų sektorių, kuris net  nėra pats pelningiausias – kitąmet gali būti atsigręžta į  didesnius pelnus uždirbančius verslus, pvz., reklamos, pramogų verslą ar baldų gamintojus.

LBA kviečia ieškoti ne trumpalaikės politinės naudos, o ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų žmonėms stabilų gyvenimą, padėtų subalansuoti valstybės biudžetą ir užtikrintų tvarią šalies raidą.