Pasak premjero A. Butkevičiaus, tolimesnė šilumos ūkio pertvarka pirmiausia bus orientuota į platesnį biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimą efektyvios kogeneracijos būdu bendrai gaminant šilumą ir elektrą.

Iš naujos 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansinės perspektyvos paramą numatome skirti didesnės apimties kogeneracijos projektams Vilniuje ir Kaune.

Modernizuojant esamus kogeneracinius pajėgumus ar statant naujus Vilniuje ir Kaune pasirinktas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės įgyvendinimo modelis.

Premjero teigimu, šilumos ūkio pertvarka siekiama maksimaliai sumažinti šilumos energijos gamybos kainas Vilniuje ir Kaune, plečiant šilumos energijos gamybos pajėgumus, kartu didinti ir vietinę elektros energiją generuojančių pajėgumų galias.

Taip pat siekiama elektros energiją gaminti už konkurencingą, t. y. rinkos kainą ir mažinti VIAP lėšų poreikį – nedidinti elektros energijos tarifo vartotojams.

Projekte siūlomas optimalus sprendinys Vilniuje, kuris leistų labiausiai sumažinti šilumos kainą – pastatyti ~ 145 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę (-es) elektrinę (-es). Investicija siektų ~ 1 mlrd. 135 mln. Lt (reikalinga ES parama ~ 567 mln. Lt). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas ~ 25–30 proc.

Projekte siūlomas sprendinys Kaune – apie 50MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinė (-ės) elektrinė (-ės). Investicija siektų 478 mln. Lt (reikalinga ES parama siektų apytiksliai 239 mln. Lt). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas ~ 25-30 proc.

Tolesni žingsniai: lygiagrečiai bus ruošiamos paraiškos galimai ES paramai gauti, atliekamas strateginis poveikio aplinkai vertinimas.

Atlikus šį vertinimą Vyriausybė tvirtins plėtros programą. Finansų ministerija iki liepos 1 d. atliks viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės galimybių vertinimą.