Už neteisėtą tinklinių ir kitų draudžiamų žvejybos įrankių laikymą, įsigijimą, gaminimą ar pardavimą bus baudžiama nuo dviejų iki septynių šimtų litų bauda – iki šiol buvo nuo šimto iki keturių šimtų litų.

Už žvejybą draudžiamais įrankiais ir būdais, išskyrus tuos atvejus, kai žvejojama panaudojant elektros energiją (už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė), bus skiriama nuo keturių šimtų iki tūkstančio litų bauda – iki šiol buvo nuo dviejų iki septynių šimtų litų.

Visais atvejais draudžiami žvejybos įrankiai konfiskuojami.

Taip pat pažeidėjai turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri dažnai siekia keletą tūkstančių litų.

Gruodžio 20 dieną įsigalios Seimo priimtas naujos redakcijos Mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jis padės pažaboti nekontroliuojamą prekybą tinkliniais žvejybos įrankiais.

Aplinkos ministerija įgaliota parengti prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką, išduoti leidimus gaminti, realizuoti, įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius, kontroliuoti ne mėgėjų žvejybos įrankių apyvartą.

Tikimasi, pasak ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, kad įsigaliojus naujos redakcijos įstatymo nuostatoms ir uždraudus laisvai prekiauti tinkliniais žvejybos įrankiais sumažės neteisėtos žvejybos atvejų.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, praėjusiais metais už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo patraukti 2155 asmenys, per pirmąjį šių metų pusmetį – 1920 asmenų.

Aplinkos ministerijos inf.