Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino teigimu, Lietuvoje pradedamos kaupiamosios pensijų sistemos reformos svarbiausi principai – sudaryti palankesnes sąlygas  žmonėms dalį pensijos senatvei kaupti pensijų fonduose ir sumažinti administravimo mokesčius, kas leis greičiau sukaupti didesnę papildomą pensiją kaupiant ją privačiai. Taip pat numatytos finansinės paskatos mažamečius vaikus auginantiems tėvams.

Viceministras A.Bitinas atkreipia dėmesį į tai, kad norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą, būtina sudaryti palankesnes sąlygas nei iki šiol patiems žmonėms kaupti papildomą pensijos dalį pensijų fonduose, kas ir bus daroma pagal Seime priimtus atitinkamus įstatymų pakeitimus, reglamentuojančius pensijų kaupimą antrosios pakopos pensijų sistemoje.  

„Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir vertinant ilgėjančią žmonių gyvenimo trukmę, šios naujovės garantuos papildomas ir didesnes pensijas. Visoje Europoje vis didesnis dėmesys skiriamas socialinių sistemų pertvarkai, nes jas svarbu pertvarkyti dėl vykstančių socialinių ir ekonominių pokyčių. Vienas populiariausių sprendimų – skatinti žmones papildomai kaupti pensiją ne tik antrojoje, bet ir trečiojoje pakopose, ką mes ir siūlome aktyviai daryti“, - tvirtino A. Bitinas.

Jo teigimu, prognozuojant „Sodros“ biudžeto pajamas ir išlaidas ateityje, matyti, kad 2 procentų dydžio įmokos nukreipimas į privatų pensijų kaupimą nuo 2014 m. leidžia sumažinti „Sodros“ biudžeto išlaidas pensijoms 2060 m. iki 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), lyginant su išlaidomis, kai įmokos į pensijų kaupimą nepervedamos.

Taip pat A. Bitinas pabrėžia, kad naujovės, kurios prasideda pensijų kaupimo sistemoje, leis užtikrinti, jog kaupiant pensiją pirmoje („Sodroje“) ir antroje pakopose pakeitimo norma (vidutinės pensijos dydžio santykis su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu) būtų ne mažesnė nei 40 proc. (atlikti skaičiavimai  parodė, kad nereformuojant pensijų kaupimo sistemos, pakeitimo norma nukristų žemiau 30 proc.).

Prognozės rodo, kad ilguoju laikotarpiu žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. iki 27 proc., lyginant ją su vidutiniu atlyginimu, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose.

Kitaip tariant, naujovės pensijų kaupimo sistemoje padės užtikrinti, kad žmogaus sukauptos pensijos senatvei (sukauptos tiek I, tiek II pensijų kaupimo pakopose) dydis sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų žmogaus turėto darbo užmokesčio.

Svarbu ir tai, kad kaupiamųjų pensijų reformos modeliuojamos įvertinant ir Europos Sąjungos (ES) institucijų rekomendacijas bei kitų šalių praktiką.

Pensijų adekvatumo ataskaitoje (patvirtintoje ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų taryboje 2012 m. birželio 21 d.) nurodoma, kad pensijų adekvatumą galima sėkmingai pagerinti papildomais įnašais į pensijų sistemas.

Joje pažymėta, kad 2050 m. numatomų pensinių pajamų analizė rodo, jog nors papildomos profesinių pensijų sistemos ir individualūs pensijų planai kuriami tam, kad jie sudarytų didėjančią su pajamomis ir įmokomis susijusios sistemos dalį, valstybinio socialinio draudimo sistema ir toliau išliks pagrindinis elementas teikiant adekvačias pensijas.

Be to, ES Tarybos rekomendacijose 2012 m. Lietuvai nurodyta pagerinti papildomo kaupimo sistemas.

NAUJOVĖS:

-  Nustatyta, kad maksimalus atskaitymas nuo pervedamos įmokos 2013 m. bus 2 proc. ir palaipsniui jo visai nebeliks, o maksimalus atskaitymas nuo turto nuo 2013 m. bus 0,65 proc. konservatyviuose ir 1 proc. kituose pensijų fonduose. Sumažinus šiuos atskaitymus, padidės žmonių kaupiamos sumos.

-  Taip pat nustatyta, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Naujoji tvarka bus taikoma naujiems dalyviams, sutartis pasirašysiantiems nuo kitų metų sausio 1 d., taip pat tiems esamiems pensijų kaupimo dalyviams, kurie patys išreikš norą naujoje sistemoje dalyvauti.

Tokiu atveju reikės parašyti prašymą konkrečiam pensijų fondui, t. y. tam, kuriame žmogus jau kaupia papildomą pensijos dalį.

-  Nuo 2016 metų papildomos žmogaus lėšomis mokamos įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos –iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

-  Nuo 2013 balandžio iki rugsėjo esamas kaupimo dalyvis turės apsispręsti, ar nori ir toliau tęsti kaupimą privačioje kaupimo sistemoje, ar jį baigti ir nuo 2014 m. „grįžti į „Sodrą“.

Norint tai padaryti, žmogui reikės parašyti prašymą. Jei žmogus neketina mokėti savo lėšomis papildomos įmokos, jis pensiją ir toliau galės kauptis ir „Sodroje“, ir antros pakopos fonduose, tačiau nebus papildomo skatinimo. Jei gyventojai norės papildomai primokėti ir susikaupti didesnę pensiją, jiems reikės parašyti prašymą.

-  „Sodros“ atliekami pervedimai į antros pakopos pensijų fondus (šiuo metu 1,5 proc.) bus tokie: 2013 m. - 2,5 proc., 2014 m. - 2 proc., nuo 2020 m. - 3,5 procentų.

-  Taip pat numatytos papildomos įmokos – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio – vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jei būtų auginami du vaikai iki trijų metų ir trigubinami, jei trys.

Taigi naujoji tvarka bus naudingesnė, patogesnė žmogui, o siekiant išvengti neaiškumų, nesusipratimų bei suteikti kuo daugiau informacijos žmonėms, nuo kitų metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdys plačią visuomenės informavimo kampaniją.

Socialinės apsaugos ir darbo min. Ryšių su visuomene skyriaus inf.