Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t. y. kas penktas (18,3 proc.) šalies gyventojas buvo vaikas.

Palyginti su 2012 m. pradžia, vaikų skaičius sumažėjo 12,5 tūkst. (2,2 proc.).

2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 279 tūkst. berniukų, kurie sudarė 20,4 procento visų vyrų, ir 264,8 tūkst. mergaičių, kurios sudarė 16,5 procento visų moterų.

Berniukų buvo 14,2 tūkst. daugiau negu mergaičių.

Palyginti su 2012 m. pradžia, berniukų sumažėjo 6,4 tūkst., mergaičių – 6,1 tūkst. Ypač sumažėjo 10–13 metų amžiaus berniukų ir mergaičių. 2013 m. pradžioje šio amžiaus berniukų buvo 60,5 tūkst., arba 4,1 tūkst. (6,3 proc.) mažiau nei 2012 m. pradžioje, atitinkamai mergaičių – 57,2 tūkst., arba 3,7 tūkst. mažiau (6,1 proc.).

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2012 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse 18,8 procento visų gyventojų sudarė vaikai iki 18 metų.

Didžiausią dalį vaikai sudarė Airijoje (25,3 proc.), Prancūzijoje (22,2 proc.), Danijoje (21,5 proc.), Liuksemburge ir Nyderlanduose (po 20,8 proc.), mažiausią – Bulgarijoje (16,1 proc.), Vokietijoje (16,2 proc.), Italijoje (16,8 proc.), Latvijoje ir Slovėnijoje (po 17,2 proc.).

Šalyje 2012 m. gimė 30,5 tūkst. kūdikių – tai 191 (0,6 proc.) daugiau negu 2011 m.

Gimusiųjų skaičius 1 tūkst. gyventojų padidėjo nuo 10 2011 m. iki 10,2 – 2012 m.

2011 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse 1 tūkst. gyventojų teko vidutiniškai 10,4 gimusiojo.

Daugiausia gimusiųjų 1 tūkst. gyventojų teko Airijoje (16,3), Jungtinėje Karalystėje (12,9), Prancūzijoje (12,6), Švedijoje (11,8), Belgijoje (11,6), mažiausiai – Vokietijoje (8,1), Vengrijoje (8,8), Italijoje (9,0), Latvijoje (9,1), Portugalijoje ir Rumunijoje (po 9,2).

Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) Lietuvoje 2012 m. buvo 1,60 (2011 m. – 1,51).

Kartų kaita užtikrinama, kai suminis gimstamumo rodiklis didesnis negu 2,1. ­

2011 m. pagal šį rodiklį Lietuva buvo artima Europos Sąjungos valstybių narių vidurkiui (1,57).

Didžiausias suminis gimstamumo rodiklis 2011 m. buvo Airijoje (2,05), Prancūzijoje (2,01), Jungtinėje Karalystėje (1,96), Švedijoje (1,90), Suomijoje (1,83), Belgijoje (1,81) ir Danijoje (1,75), mažiausias –Vengrijoje (1,23), Rumunijoje (1,25), Lenkijoje (1,30), Portugalijoje (1,35) ir Latvijoje (1,34).

Pastaruosius dvejus metus (2011–2012 m.) šalyje pirmieji vaikai sudarė beveik pusę (47 proc.) visų gimusiųjų, antrieji – trečdalį (38 proc.), tretieji – 11 procentų, ketvirtieji ir paskesnieji – 5.

Padidėjo vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, dalis. 2012 m. tokių naujagimių buvo 28,8 procento, 2011 m. – 27,7.

Beveik 80 procentų visų vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareškimą ir pentadalis (19,8 proc.) – pagal motinos pareiškimą (2011 m. – atitinkamai 75,6 proc. ir 23,8 proc.).

Europos Sąjungos valstybėse narėse 2011 m. 39,5 procento vaikų gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.

Aukščiausias šis rodiklis buvo Estijoje (59,7 proc.), Slovėnijoje (56,8 proc.), Bulgarijoje (56,1 proc.), Prancūzijoje (55,8 proc.), Švedijoje (54,3 proc.) ir Belgijoje (50 proc.), mažiausias – Graikijoje (7,4 proc.), Kipre (16,9 proc.) ir Lenkijoje (21,2 proc.).  

Pastaruosius dvejus metus (2011–2012 m.) po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai – be tėvo) liko gyventi 16 tūkst. vaikų.

2012 m. šalyje gimusiems berniukams dažniausiai buvo suteikiami šie vardai: Matas, Lukas, Dominykas ir Nojus, o mergaitėms – Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė.

Lietuvos statistikos departamento inf.