SEB bankų Baltijos šalyse atlikta lyginamoji suteiktų būsto paskolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad Baltijos šalyse vyriausi būsto paskolų gavėjai yra Latvijos gyventojai, ilgiausiam laikotarpiui įsigyti būstui skolinamasi Lietuvoje – ši tendencija buvo ir iki ekonomikos krizės, ir dabar. Estija išsiskiria tuo, kad palyginus situaciją visose trijose šalyse, ekonominė krizė Estijoje turėjo mažiausią įtaką vidutinei banko naujos būsto paskolos sumai, kuri labiausiai sumažėjo Latvijoje.

„Išanalizavę statistiką, pastebime, kad vidutinė būsto paskolos suma nuo 2007 m. Lietuvoje sumažėjo daugiau nei trečdaliu, besiskolinančiųjų amžius išaugo, o naujas būsto paskolas žmonės ima aštuoneriais metais trumpesniam laikotarpiui nei iki krizės. Šiuos pokyčius daugiausiai lėmė kritusios būsto kainos, mažėjusios gyventojų pajamos ir bendra pasikeitusi skolinimosi aplinka. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai būsto paskolas ima ar siekia gauti šeimas sukūrę ir stabilias, aukštesnes nei vidutines pajamas turintys 27–34 metų gyventojai“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse pagrindiniai būsto paskolos gavėjai yra vyrai. Daugiausiai būsto paskolas imančių vyrų, kaip pagrindinių kredito gavėjų, 2011 metais buvo Lietuvoje (62 proc.), Estijoje – 57 proc., o mažiausiai Latvijoje – 54 procentai. Panaši tendencija vyravo ir 2007 metais.

Vidutinis būsto paskolų gavėjų amžius Baltijos šalyse skiriasi. 2011 metais Lietuvoje ir Estijoje vidutinis būsto paskolos gavėjo amžius buvo 35 metai, Latvijoje – 40 metų, tuo tarpu 2007 metais Lietuvos, Estijos ir Latvijos naujų būsto paskolų gavėjų amžius buvo atitinkamai 33, 35 ir 44 metai.

Didžiausias būsto paskolas ir 2007, ir 2011 metais ėmė Lietuvos gyventojai, vidutinė būsto paskolos suma 2011 metais Lietuvoje buvo 45 645 eurai, Estijoje – 37 644 eurai, Latvijoje – 34523 eurai. Palyginti su 2007 metais, 2011 metais labiausiai vidutinės būsto paskolos dydis sumažėjo Latvijoje (39 proc.), Lietuvoje – 35 proc., o Estijoje šis kritimas buvo mažiausias – 27 procentai.

Vidutinė naujos būsto paskolos trukmė labiausiai mažėjo Lietuvoje, Estijoje mažėjo nedaug, o Latvijoje – nežymiai padidėjo, tačiau šioje šalyje trumpiausia vidutinė būsto paskolos trukmė. Lietuvoje pernai suteiktų naujų būsto paskolų vidutinė trukmė buvo 29 metai (2007 metais – 21 metai), Estijoje – 19 metų (2007 metais – 22 metai). Latvijai būdinga tai, kad šioje šalyje ir iki krizės, ir dabar gyventojai būstui įsigyti skolinasi trumpiausiam terminui – 2011 metais Latvijoje vidutinės būsto paskolos trukmė buvo 14 metų (2007 metais – 13 metų).

Latvija išsiskiria ir tuo, kad beveik pusė naujų būsto paskolų šioje šalyje buvo ir yra suteikiamos trumpesniam negu dešimties metų laikotarpiui (2011 metais – 46 proc., 2007 metais – 52 proc.). Lietuvoje tendencija yra kitokia: 2011 metais trumpesnių negu 10 metų būsto paskolų buvo suteikta 12 proc., o 2007 metais – vos 6 procentai.

SEB banko inf.