Mažmeninė prekyba, prekyba variklinėmis transporto priemonėmis ir maitinimas 2012 m. rugsėjo mėn.

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) 2012 m. rugsėjo mėn. sudarė 2225,5 mln. litų ir, palyginti su rugpjūčio mėn., sumažėjo 7,6 pro­cento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką – padidėjo 0,2 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta sumažėjo 10,7 pro­cento, prekiaujančių ne maisto prekėmis – 3,6 procento, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 10,4 procento palyginamosiomis kainomis.

Labiausiai – 31,3 procento – sumažėjo sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse.

Per metus (2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. rugsėjo mėn.) mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo 0,9 procento palyginamosio­mis kainomis (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,5 proc.). Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta per metus sumažėjo 1,2 procento, prekiaujančių ne maisto prekėmis – padidėjo 6,7 procento, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – sumažėjo 7,6 procento palyginamosiomis kainomis.

Sparčiausiai mažmeninė prekyba augo elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų (30,5 proc.), naudotų daiktų (20,2 proc.) specializuotose parduotuvėse bei užsakomojo pardavimo paštu arba internetu veikloje (20,7 proc.).

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2012 m. rugsėjo mėn. sudarė 677,2 mln. litų ir, palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 0,2 procento palyginamosiomis kainomis. Palyginti su 2011 m. rugsėjo mėn., šių įmonių apyvarta padidėjo 2,2 pro­cen­to palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2012 m. rugsėjo mėn. sudarė 88,0 mln. litų ir, palyginti su rugpjūčio mėn., sumažėjo 11,1 procento palyginamosiomis kainomis. Palyginti su 2011 m. rugsėjo mėn., šių įmonių apyvarta sumažėjo 0,9 procento palyginamosiomis kainomis.  

KOMENTARAS

 Komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė

Rugsėjį metinis mažmeninės prekybos augimas toliau mažėjo ir siekė 0,9 proc. Tai lėmė prasti lūkesčiai ir spartesnis kainų kilimas.

Tuo tarpu būtiniausių prekių mažmeninė prekyba smuko ir rugsėjį nuo 2005 metų lygio atsiliko 9,2 procento. Tačiau spartėjantis naujų darbo vietų kūrimas ir didesnis atlyginimų augimas turėtų žymiau padidinti ir mažmeninės prekybos apimtis.

Remiantis darbo biržos duomenis, trečiąjį šių metų ketvirtį registruotas nedarbas šalyje toliau mažėjo ir rugsėjį siekė 10 procentų.

„Sodra" skelbia, kad per devynis šių metų mėnesius sukurta 46,6 tūkst. naujų darbo vietų. Nepaisant to, gyventojų lūkesčius smukdė paspartėjusi infliacija, kuri, tikėtina, ir toliau stabdė žymesnį realaus atlyginimo augimą trečiąjį šių metų ketvirtį.

Atsargų vartotojų elgesį rodo ir namų ūkių paskolų suma, kuri šiais metais toliau mažėjo.

Tuo tarpu namų ūkių indėlių suma, nepaisant žemų palūkanų normų, šių metų rugpjūtį išaugo 1,4 proc. – daugiausiai per šiuos metus.

Iki šiol sparčiau nei pernai augusi maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta rugsėjį sumažėjo 1,2 procento.

Būtiniausių prekių paklausą galėjo slopinti per pastaruosius du mėnesius paspartėjęs maisto ir degalų kainų augimas bei prasidedantis šildymo sezonas.

Kita vertus, iki šiol lėtesnis nei tikėtasi atlyginimų augimas turėtų kiek paspartėti antrąjį šių metų pusmetį. ]]

Minimalaus atlyginimo padidinimas kilstels visą šalies vidurkį, todėl tikėtina, kad jau antrąjį šių metų pusmetį ir 2013-aisiais atlyginimai augs sparčiau nei infliacija.

Vartojimą galėtų skatinti ir žemos indėlių bei paskolų palūkanų normos.

Tačiau mažmeninės prekybos augimas priklausys ir nuo vartotojų lūkesčių, kuriuos greičiausiai lems tiek padėtis euro zonoje, tiek politinė situacija šalies viduje.

Lūkesčiai bus svarbūs ir būtiniausių prekių mažmeninei prekybai, kadangi neapibrėžtumas dėl užsienių rinkų lems tai, kad atlyginimai didės daugiausiai kvalifikuotai ir darbo rinkoje paklausiai darbo jėgai.

Kita vertus, minimalaus atlygio didėjimas turės didžiausios įtakos būtent mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tai savo ruožtu turės teigiamos įtakos būtiniausių prekių paklausai.

Svarbiausias mažmeninės prekybos didėjimo veiksnys bus nedarbo mažėjimas.

Darbo vietų kūrimą skatins būtinybė verslui investuoti į didesnius pajėgumus ir efektyvumą.

Tolesnį nedarbo mažėjimą žada ir kelių metų rekordą sumušęs registruotų laisvų darbo vietų skaičius, kuris rugsėjo mėnesį išaugo iki 24,8 tūkst. – tai didžiausias registruotų laisvų darbo vietų skaičius nuo 2007 metų spalio.

Šie veiksniai turėtų paspartinti mažmeninės prekybos augimą, nors labai spartaus (viršijančio 10 proc.) mažmeninės prekybos augimo artimiausius du metus turbūt nereikėtų tikėtis.