2013 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20,6 proc.  Lietuvos gyventojų

Skurdo rizikos lygis 2013 m. šalyje siekė 20,6 procento, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2012 m., jis padidėjo 2 procentiniais punktais.

2013 m. apie 610 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,1 procento gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 20,3 proc.), kaime – 31,7 procento.

Palyginti su 2012 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,4 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,4 procentinio punkto, kituose miestuose – 3 procentiniais punktais), o kaime – 3,2 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2013 m. buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 703 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2012 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba išaugo 8,3 procento.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2013 m. buvo 26,9 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 6,1 procentinio punkto.

Vaikų skurdo rizikos lygio augimui nemažai įtakos turėjo 2011 m. pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tvarka.

Nepaisant pajamų tyrimo laikotarpiu (2012 m.) mažėjusio nedarbo ir padidėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,1 procentinio punkto ir 2013 m. siekė 19 procentų. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2013 m. sudarė 19,4 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 0,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2012 m. buvo 815,6 lito.

Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys bent 5 litais mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2013 m. buvo 21,8 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 3,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus beveik nepasikeitė ir 2013 m. sudarė 19 procentų (2012 m. – 18,8 proc.).

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 42,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (33,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,1 procento, tarp bedarbių – 61 procentas, tarp senatvės pensininkų – 22,7 procento. Palyginti su 2012 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 1,9 procentinio punkto.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2013 m. padidėtų iki 30,3 procento.

Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui beveik nepasikeitė.

Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis 2012 m. padidėtų nuo 26,9 iki 40,7 procento.

Skurdo rizikos gylis 2013 m. buvo 24,8 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 24,8 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Palyginti su 2012 m., skurdo rizikos gylis padidėjo 2,2 procentinio punkto.

Mieste skurdo rizikos gylis siekė 20,5 procento, kaime – 26,3 procento (2012 m. – atitinkamai 20,3 ir 23,6 proc.).

Eurostato duomenimis, Estijoje skurdo rizikoje 2013 m. gyveno 18,6, Latvijoje – 19,4 procento gyventojų. Palyginti su 2012 m., Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,1, Latvijoje – 0,2 procentinio punkto.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2013 m. kovo–birželio mėn., apklausus 5 142 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu naudojantis Gyventojų registru.

Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas Europos Sąjungoje kasmet atliekamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką.

Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2013 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2012 m.).

Lietuvos statistikos departamento inf.