Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad tikrinant VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją apie „vokelius“, mokamus viename Pasvalio rajono parduotuvių tinkle, nustatyta, kad su dvejomis pardavėjomis buvo atsiskaityta ne tik oficialiu, bet ir neapskaitytu darbo užmokesčiu — per kelis mėnesius joms išmokėta daugiau kaip tūkstantis litų.

Pranešėjo teigimu, bendrovės direktorė, siekdama sumažinti riziką būti nutvertai, „vokelius“ išmokėdavusi netikėtai, tam nebuvo pasirinkta konkreti mėnesio diena.

Rinkdami informaciją Panevėžio AVMI specialistai apklausė bendrovėje dirbančius ir anksčiau atleistus darbuotojus.

Jų teigimu, „vokeliai“ dalyti vienos iš parduotuvių patalpose, juos išmokėdavusi direktorė.

Dėl buhalterinėje apskaitoje nustatyto neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto surašytas protokolas ir medžiaga perduota į teismą.

„Šis atvejis patvirtina, kad Panevėžio regione mažmeninės prekybos įmonės, kalbant apie neapskaitomą darbo užmokestį, yra vienos rizikingiausių veiklos sričių. Mūsų vertinimu, didelė darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“ rizika taip pat būdinga autoremonto, statybų, paslaugų ir gamybos veikloms. Šiuo metu įvertinę turimus duomenis esame atsirinkę per keturis šimtus mokesčių mokėtojų iš minėtų verslo segmentų ir jiems skiriame ypatingą dėmesį“, — sako Panevėžio AVMI viršininkas Aldas Skvarnavičius.

Pažymėtina, kad šiuo metu VMI didelį dėmesį skiria įmonėms, kuriose reikšminga darbuotojų dalis tariamai dirba ne pilną darbo dieną, atitinkamai jiems tariamai mokamas mažesnis už nustatytą minimalų darbo užmokestis.

Siekiant įvertinti situaciją, įmonėms buvo pateikti klausimynai ir paprašyta atsakyti į klausimus dėl tariamai ne pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų, o neišsisklaidžius įtarimams dėl galimai neapskaitomo darbo laiko, įmonės kviečiamos pasiaiškinti į Mokesčių inspekciją.

Su įmonių vadovais bendrauja ne tik VMI, bet ir „Sodros“ bei Valstybinės darbo inspekcijos atstovai.

Mokesčių specialistai atkreipia dėmesį ir į tokias įmones, kuriose jų vadovai deklaruoja dirbantys už minimalų, ar net mažesnį atlyginimą, tačiau paanalizavus jų mėnesio išlaidas paaiškėja, kad uždirbdami „minimumą“ jie negalėtų sau leisti važinėti prabangiu automobiliu, ilsėtis užsienio kurortuose ar išlaikyti prabangų būstą — tai taip pat signalas, kad įmonėje gali būti slepiamos pajamos.

Jeigu po pokalbių su mokesčių specialistais įmonių vadovai nepadaro atitinkamų išvadų (neįdarbina darbuotojų pilnai darbo dienai, nustatydami atitinkamą darbo užmokestį), tuomet jie gali tikėtis sulaukti ir griežtesnių kontrolės veiksmų – mokestinių patikrinimų ar tyrimų.

VMI visuomet bendradarbiauja, suteikia reikiamą pagalbą ir konsultuoja sąžiningai dirbančius mokesčių mokėtojus, tačiau neketina nuolaidžiauti tinkamai nevykdantiesiems savo mokestinių prievolių.

Panevėžio AVMI akcentuoja, kad daug dėmesio skirdama jau atrinktiems rizikingų veiklos sektorių mokesčių mokėtojams, nepamiršta analizuoti ir kitų įmonių veiklos, kuriose galimai mokami „vokeliai“.

Pavyzdžiui, šiuo metu teismui perduota dar viena neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo byla — „vokeliai“ buvo mokami Panevėžio rajone registruotoje miško ruošos bendrovėje.

VMI primena, kad apie atlyginimus „vokeliuose“, nelegalaus darbo atvejus ar kitus mokestinius pažeidimus galima pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, pasinaudojant išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildžius anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankius Mokesčių inspekcijoje.

VMI prie FM inf.