Kodėl paslaugų kvitų reikia

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis žemės ūkio sektorius yra vienas rizikingiausių ekonominių sektorių, kuriame nustatomas nelegalus darbas. Nelegalaus darbo atvejų 2011 m. žemės ūkio sektoriuje nustatyta 7,90 proc., miškininkystėje - 6,86 proc. 2012 m.

Šešėlinės ekonomikos tyrinėtojo Friedrich Schneider atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje net 29 proc. BVP sudaro šešėlinė ekonomika: ji didesnė tik Bulgarijoje (32,3 proc.), Rumunijoje ( 29,6 proc.) ir Kroatijoje (29,5 proc.).

Todėl labai svarbu didinti nepasiturinčių asmenų užimtumą, motyvaciją integruotis į darbo rinką, taip pat legalizuoti jų pajamas.

Darbo kodekso reglamentavimas nėra pritaikytas trumpalaikio, dažnai vienkartinio pobūdžio darbų atlikimui, kadangi darbuotojo samdymui ir atleidimui reikia sugaišti daug laiko vykdant biurokratines procedūras.

Labai svarbu, kad žmonės turėtų galimybę supaprastinta tvarka būti užimti žemės ūkio sektoriuje, todėl siūloma sudaryti galimybę reglamentuoti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą pagal paslaugų kvitą.

Kadangi šios paslaugos yra laikino pobūdžio arba vienkartinės (pvz. akmenų ar uogų rinkimas, derliaus nuėmimas ir pan. ) ir joms atlikti žmogui nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos, leidimų, pažymėjimų, ar mokymų, todėl tokių civilinių teisinių santykių susiformavimas ypač reikalingas žemės ūkyje, kadangi dėl šios ūkio šakos specifikos kai kurie darbai yra sezoniški ir trumpalaikiai ir atlikti būtina laiku ir greitai, dažnai atsižvelgiant į oro sąlygas.

Šiuos žemės ūkio darbus dažniausiai reikia atlikti būtent tada, kai ūkininkų užimtumas yra ypač didelis, todėl dėmesys turi būti skirtas savalaikiam darbų atlikimui, o ne ilgų biurokratinių procedūrų vykdymui, be to ūkininkui yra svarbus rezultatas, tad iš esmės pavaldumo santykiai tarp paslaugų teikėjo ir jų gavėjo nesusiklosto.

Siūlomas tarpinis civilinių teisinių santykių variantas – galimybė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimui samdyti žmones pagal paslaugų kvitą.

Kaip sistema veiktų

Paslaugų kvitas būtų griežtos apskaitos dokumentas, jį išrašytų paslaugų gavėjas.

Paslaugų kvite būtų nustatyti šie rekvizitai: paslaugų gavėją ir teikėją identifikuojantys duomenys; konkrečios paslaugos bei jų teikimo terminas, įkainis; atsiskaitymo už paslaugas suma, sveikatos draudimo įmokų suma ir kt.

Paslaugų teikėjas turės teisę pradėti teikti paslaugas tik kai bus užpildyti tam tikri paslaugų kvito duomenys, o paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas pasirašys.

Iki paslaugų teikimo pabaigos paslaugų kvitą turės saugoti paslaugų gavėjas. Paslaugas vienam paslaugų gavėjui vienas teikėjas galės teikti tik 60 dienų, o jei paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams – 90 dienų per kalendorinius metus.

Jei pajamos už paslaugas per nustatytą laikotarpį kalendoriniuose metuose viršys 6000 litų, jos bus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu t.y. 15 proc., iki 6000 litų pajamos nebus apmokestintos.

Paslaugų gavėjai už paslaugų gavėjus mokės 9 proc. sveikatos draudimo įmokų, kurios bus skaičiuojamos nuo atlygio už suteiktas paslaugas.

Kaip yra kitose šalyse

Svarbu paminėti, kad panašaus pobūdžio reguliavimas yra įdiegtas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse tokiose kaip Austrija, Italija, Prancūzija ir vertinant analogiškų įstatymų pasekmes šiose šalyse konstatuota, jog toks teisinis reguliavimas turi didelę įtaką nelegalaus darbo mažėjimui.

Socialinės apsaugos ir darbo min. Ryšių su visuomene skyriaus inf.