Energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimui pristatė naujos redakcijos Atominės elektrinės įstatymo projektą Nr. XIP-4407 bei 11 lydimųjų projektų.

Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama užpildyti esamas teisinio reguliavimo spragas, suderinant galiojančiame įstatyme įtvirtintą reglamentavimą su kitais įstatymais, detaliai reglamentuojant su naujosios branduolinės (atominės) elektrinės projekto įgyvendinimu susijusius esminius teisinius santykius.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma įtvirtinti išimčių iš kitų galiojančių įstatymų, tai kartu su įstatymo projektu yra pateikiami Akcinių bendrovių, Elektros energetikos, Energetikos, Koncesijų, Pelno mokesčio, Statybos įstatymų, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Žemės bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos įstatymų pataisų projektai.

Parengtų įstatymų projektų tikslas - kartu su kitais rengiamais įstatymų bei kitų teisės aktų projektais įtvirtinti sąlygas bei sukurti būtinas teisines, finansines ir organizacines prielaidas naujosios branduolinės (atominės) elektrinės projektui įgyvendinti.

Pasak projektus pristačiusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo išorinių energijos išteklių šaltinių priklausančių valstybių Europos sąjungoje: "Mes net 74 procentus viso elektros energijos suvartojimo importuojame didžiąja dalimi iš vieno šaltinio Rytuose. Nesukūrus nuosavų reikšmingų elektros generavimo šaltinių, ateityje elektros importo poveikis, o kartu ir daugelis negatyvių faktorių įtaka valstybės ekonomikai tik didės".

A. Sekmoko teigimu, būtina užtikrinti energijos tiekimą iš skirtingų, saugių, šiltnamio efektą nesukeliančių energijos šaltinių. Įgyvendinus teikiamą projektą laimės visa valstybė, įsitikinęs ministras: "Šis projektas atneš didžiausias užsienio investicijas Lietuvos istorijoje ir neabejotinai taps valstybės ekonomikos šerdimi. Projektas sukurs apie 6 tūkstančius naujų darbo vietų, kas bus naudinga visai su statybomis susijusiai paslaugų industrijai ir, be abejo, regionui. Projektas padidins bendrą vidaus produktą 30, o gal ir daugiau milijardų litų. Vietinis, o ypač statybų verslas galėtų pretenduoti į 5 milijardų litų vertės darbus. Projekto įgyvendinimo rezultate bus surinkta 5 - 6 mlrd. litų į Lietuvos biudžetą. Dar daugiau - Lietuva sutaupys beveik 2 mlrd. litų per metus, kuriuos šiuo metu išleidžiame elektros energijos importui iš užsienio rinkų".

Numatomi tokie Atominės elektrinės įstatymo projekto uždaviniai: apibrėžti naujosios branduolinės (atominės) elektrinės projekto dalyvių teisinį statusą; reglamentuoti projekto įgyvendinimo bendrovės steigimą; nustatyti projekto įgyvendinimo bendrovės verslo modelį ir apmokestinimo režimo gaires; apibrėžti numatomą pritaikyti koncesijos modelį; numatyti naujosios branduolinės (atominės) elektrinės projekto finansavimo šaltinius; spręsti kitus klausimus, susijusius su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu.

Įstatymo projektu yra įtvirtinamas Seimo pritarimas naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, kuris papildomas nuoroda į konkrečią vietovę - Visagino savivaldybę. Įstatymo projektas yra specialus įstatymas kitų, bendrųjų, įstatymų atžvilgiu. Įstatymo projekte apibrėžta projekto įgyvendinimo bendrovė, kuri pagal Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo turės teisę kreiptis dėl licencijos statyti ir eksploatuoti branduolinės energetikos objektą (objektus) gavimo.

Projekte yra aiškiai apibrėžiamas nacionalinio investuotojo, strateginio investuotojo ir strateginių partnerių teisinis statusas; įtvirtinama, kad projekto įgyvendinimo bendrovė padengs rezervinės galios suteikimo sąnaudas elektros energijos gamintojams įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais, apimtimi ir tvarka, užtikrinančia elektros energijos gamintojų lygiateisiškumą; privalės aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija ir užtikrinti, kad naujosios branduolinės (atominės) elektrinės techniniai sprendimai ir parametrai būtų parinkti taip, kad pagrindinė dalis branduolinei (atominei) elektrinei reikalingų galios rezervų būtų gaunama iš Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat yra perkeliamos į strateginių įmonių įstatymą, kurio pakeitimo projektas teikiamas kartu su šiuo įstatymo projektu.

Numatoma, kad nacionalinis investuotojas bus valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo, įsteigtas, įregistruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu tiesiogiai arba per kontroliuojamą asmenį dalyvaujantis projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale.

Nacionalinio investuotojo buveinė bus Lietuvoje. Siūloma įtvirtinti, kad nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui projekto įgyvendinimo bendrovės steigimo metu nuosavybės teise turės priklausyti ne mažiau kaip 34 procentai registruoto projekto įgyvendinimo bendrovės įstatinio kapitalo, kas atitinkamai nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui suteiktų ne mažiau kaip 34 procentus visų balsų projekto įgyvendinimo bendrovės visuotiniame dalyvių susirinkime.

Siūloma, kad strateginiu investuotoju bus pagal vieną iš Koncesijų įstatymo nustatytų procedūrų atrinktas juridinis asmuo, turintis teisę sudaryti koncesijos sutartį, investuoti į projekto įgyvendinimo bendrovę ir tiesiogiai sudaryti arba paskirti susijusį asmenį, kuris sudarys su projekto įgyvendinimo bendrove su projektu susijusias sutartis dėl projektavimo, tiekimo ir statybos paslaugų, eksploatavimo ir priežiūros pagalbinių paslaugų ir branduolinio kuro tiekimo paslaugų bei susijusių paslaugų.

Įstatymo projekte nustatoma, kad strateginiu partneriu galės būti projektą palaikančios valstybės kontroliuojamas (projekto įgyvendinimo bendrovės steigimo metu) juridinis asmuo, kuris išreikš iniciatyvą tiesiogiai ir (arba) per kontroliuojamą asmenį dalyvauti projekte (t. y. dalyvauti įgyvendinant projekto įgyvendinimo bendrovės verslo santykių modelį, finansuoti projekto įgyvendinimo bendrovę ir kitaip dalyvauti įgyvendinant projektą) ir (tiesiogiai ir (arba) per kontroliuojamą asmenį (kontroliuojamus asmenis)) sudaryti atitinkamas sutartis su kitais projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviais, projekto įgyvendinimo bendrove ir (arba) kitais asmenimis.

Strateginio partnerio dalyvavimas projekte ir projekto įgyvendinimo bendrovėje nebus laikomas veikla, kuriai reikalinga koncesija, ir jam nebus taikomas Koncesijų įstatymas.

Siekiant apibrėžti valstybės (netiesioginį, per kontroliuojamą asmenį), strateginio investuotojo ir strateginių partnerių dalyvavimą projekto įgyvendinimo bendrovės akciniame kapitale, įstatymo projektas nustato, kad valstybė turės teisę netiesiogiai turėti projekto įgyvendinimo bendrovės akcijų, o strateginis investuotojas bei strateginiai partneriai turės teisę pasirašyti naujai išleidžiamas arba įsigyti jau egzistuojančias projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas.

Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai turės teisę perleisti savo turimą dalį projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale, vadovaujantis strateginių įmonių įstatymu ir projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių (kurių viena netiesiogiai bus Lietuva) sutarties (sutarčių) sąlygomis.

Įstatymo projektas numato subjektų atžvilgiu diferencijuotą naujosios branduolinės (atominės) elektrinės projekto finansavimo reglamentavimą.

Numatoma, kad strateginiam investuotojui ir strateginiam partneriui ir jo kontroliuojamiems asmenims tenkanti investicijų į projekto įgyvendinimo bendrovę dalis bus suteikiama kaip paskolos, pasirašant projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas ar kitais teisėtais būdais. Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirinks, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą ir (arba) kitus teisėtus būdus.

Nacionaliniam investuotojui ir jo kontroliuojamam asmeniui tenkanti projekto įgyvendinimo dalis galės būti finansuojama keliais būdais: investuojant nuosavas ir skolintas lėšas ir teikiant paskolas; Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiant valstybės garantijas už nacionalinio investuotojo ir jo kontroliuojamo asmens imamas paskolas, naudojamas projekto įgyvendinimo daliai finansuoti, teikiant valstybės perskolinamas paskolas arba investuojant valstybės lėšas į nacionalinio investuotojo ir (arba) jo kontroliuojamo asmens kapitalą; iš elektros energijos tarifo dedamosios dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; nacionaliniam investuotojui ir jo kontroliuojamam asmeniui reinvestuojant pelną ar jo dalį.

Seimui pateiktu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad visuomenės poreikiams paimta arba kitaip nuosavybės, patikėjimo ar kita teise valstybei arba valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamiems juridiniams asmenims priklausanti arba jų naudojama žemė ir kitas turtas galės būti perduotas nacionaliniam investuotojui, jo kontroliuojamam asmeniui ir (arba) projekto įgyvendinimo bendrovei nuosavybės teise kaip turtinis įnašas į juridinių asmenų kapitalą ir (arba) parduodamas, perleidžiamas, išnuomojamas ar kitaip suteikiamas naudotis nurodytiems juridiniams asmenims.

Kadangi naujos jėgainės statybai būtina suplanuoti ir užtikrinti nenutrūkstamą sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių tiekimą bei kitų reikalingų objektų pristatymą į statybų aikštelę, siūloma įtvirtinti valstybės įsipareigojimą įrengti ir (arba) pagerinti kelią nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki atominės elektrinės, įskaitant tam tikros infrastruktūros segmentų (kelių, viadukų, tiltų ir pan.) atitinkamų dalių statybą.

Todėl įstatymo projektu taip pat siūloma tikslinti ir šio pagal patvirtintą specialųjį planą įgyvendinamo kelio ir kelio infrastruktūros bei kitų susisiekimo komunikacijų nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės iki branduolinės (atominės) elektrinės sklypo ribos nutiesimo ir (arba) pagerinimo projekto teisinį statusą.

Naujosios atominės elektrinės projekte turėtų dalyvauti daug darbuotojų ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, todėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tam tikras Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties bei jį įgyvendinančių teisės aktų išimtis.

Įstatymo projekte numatoma, kad įgyvendinant projektą dalyvaujantiems fiziniams asmenims ir dalyvaujančių juridinių asmenų (įskaitant, bet neapsiribojant, visus rangovus ir bet kurios grandies subrangovus) darbuotojams, personalui (nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys yra įdarbinti, ar ne) ir (arba) atstovams, kurie nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvyksiantiems į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti teisėta veikla, projektuojant, statant ar kitokiu būdu įgyvendinant projektą ir turintiems tai patvirtinantį atitinkamai strateginio investuotojo arba projekto įgyvendinimo bendrovės išduotą dokumentą, ir jų šeimos nariams, kaip apibrėžta Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, nebus taikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

Šiems užsieniečiams galės būti išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys trejus metus (su teise juos pakeisti neribotą kartų skaičių, kol tęsiasi su projekto įgyvendinimu susijęs darbas) arba, jeigu su projekto įgyvendinimu susijęs darbas ar teisėta veikla truks mažiau nei trejus metus, tokio darbo ar teisėtos veiklos trukmės laikotarpį.

Šių užsieniečių šeimos nariams, kaip apibrėžta Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, atvyksiantiems gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su šiais užsieniečiais ar pas juos, galės būti išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys tokį patį laikotarpį kaip ir užsieniečių, pas kuriuos atvykstama gyventi, turimi leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Visiems kartu pateiktiems projektams po pateikimo pritarė 63, prieš balsavo 11, susilaikė 33 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data - birželio 7 d.

 Seimo Ryšių su visuomene skyriaus inf.