Gal pradėkime nuo įdomaus ir visuomenei aktualaus vakarykščio svarstymo Vyriausybėje. Vyriausybė vakar svarstė siūlymą drausti nepilnamečiams rūkyti, netgi turėti rūkalų. Vienas iš projektų yra siūlymas uždrausti asmenims iki 18 metų rūkyti, laikyti tabako gaminius. Premjere, liberalai, Eligijus Masiulis, sako atsargiai tai vertinantis ir jo kritika remiasi tuo, kad nėra objektyvių duomenų, objektyvios informacijos, kad tai mažintų rūkymą bei rūkymo žalą. Kaip Jūs vertinate šį sprendimą?

Mes svarstėme Seimo narių parengtą įstatymo projektą. Ties išvadomis dirbo didelė darbo grupė, geriausi specialistai, ir mes, pritardami pačioms idėjoms Seimo narių parengtame projekte, pateikėme dar ir savo pasiūlymų.

Ir iš esmės pasiūlymai remiasi paskutinio laikotarpio pasauline patirtimi bei praktika, kokių veiksmų yra imamasi siekiant mažinti rūkymą, rūkymo patrauklumą, ir tuo būdu iš tikrųjų padėti žmonėms išvengti kartais labai žiaurių neigiamų rūkymo pasekmių sveikatai.

Tai liberalai turėtų labiau su pasauline praktika susipažinti?

Čia galbūt aš galėčiau pajuokauti, kad gal tuose svarstymuose kartais atsispindi ir skirtumas tarp tų, kurie šiuo metu vis dar rūko ir tų, kurie ne.

Aš pats visą laiką labai atvirai pabrėžiu, kad esu jaunystėje irgi klaidžiojęs tais keliais, bet antru bandymu sėkmingai mečiau rūkymą, ir todėl man atrodo, kad tai, kas yra siūloma, kokios praktikos yra siūlomos perkelti iš pasaulinės patirties, yra visiškai suprantamos.

Kalbame ne tik apie tai, kad jauniems žmonėms iki 18 metų būtų draudžiama rūkyti, įsigyti tabako gaminius ir juos turėti su savimi, bet taip pat yra siūloma įvesti naujus žymėjimus su žiauriais paveikslėliais ant pakelių. Lygiai taip pat yra siūloma riboti prieinamumą prie tabako gaminių parduotuvėse, kad jie nešvytėtų prieš akis atsistojus prie kasos aparato.

Tų dalykų iš tikrųjų yra nemažai pasiūlyta.

Bet šios kadencijos Seimas, ši Vyriausybė gali spėti tai įgyvendinti ar ne? Kaip Jūs prognozuojate?

Tai priklausys nuo to, kiek čia bus sutarimo ir politinės valios, bet kryptis yra pakankamai aiški – mažinti rūkymo paplitimą, taip pat padėti žmonėms išvengti tokio žalingo įpročio ir pasirūpinti savo sveikata.

Mes tuo keliu nuosekliai einame. Prisiminkime: dar prieš keletą metų būdavo leidžiama rūkyti visur. Dabar tų vietų vis mažėja, rūkymas jau yra draudžiamas ir kavinėse, ir restoranuose.

Tai daug dalykų iš tikrųjų vyksta ir tuo keliu turime nuosekliai eiti.

Eikime prie kitos temos. Praėjusią savaitę buvo netikėtai, kaip skelbiama „Savaitėje“, nutrūkęs elektros tiekimas iš vienos elektros linijos iš Rusijos per vadinamą „BRELL“ sistemą, kurioje sujungta Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, ir Lietuva. Iškart biržoje šoko kaina, šalims teko įjungti papildomus pajėgumus. Ką šis įvykis, premjere, parodė? Kiek patikima technologiniu, ekonominiu požiūriu yra vadinamoji „BRELL“ sistema? Ar visuomenė gali būti rami, kad panašių siurprizų ateityje nepasikartos?

Aš tikrai nesiimu daryti galutinių išvadų ir lauksim iš ekspertų visų įvertinimų. Kiek supratu iš parnešimų spaudoje, kas dar labiau kelia mums nerimą, yra ne tai, kad nutrūko netikėtai tiekimas viena iš pagrindinių elektros linijų, jungiančių Rusiją ir Baltijos valstybes, bet kad tą liniją buvo imtasi remontuoti iš anksto neįspėjus pagal galiojančias bendradarbiavimo taisykles.

Neįspėjus Baltijos valstybių elektros kompanijų, buvome užklupti šio įvykio pakankamai netikėtai. Na, ir tai rodo du dalykus, kurios savo įvairiuose svarstymuose esam ne kartą išsakę.

Tam ir parengti įstatymai, ir daugelis įvairių projektų įgyvendinami, kad mus iš tikrųjų reikia pasirūpinti energetiniu saugumu, energetine nepriklausomybe, visų pirma siekti labai aiškių tikslų.

Pirmas dalykas, noriu priminti, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, mes apie 70 proc. elektros energijos perkame iš Rusijos. Mums būtina pasirūpinti savais, pačiais pigiausiais elektros energijos gamybos pajėgumais. Čia mes labai aiškiai sakome, ir tą rodo visi skaičiavimai, kad naujoji Visagino atominė elektrinė šiuo požiūriu neturi kitų rimtų alternatyvų.

Antras dalykas, mums būtina nuosekliai siekti ir įgyvendinti taip pat labai svarbų strateginį tikslą – iš senos sovietinės arba dabartinės rusiškos dažnių sinchronizavimo sistemos turime persijunti į europines sistemas.

Tam reikia jungčių su Lenkija, Skandinavijos šalimis ir tie projektai taip pat yra nuosekliai įgyvendinami. Įgyvendinus šiuos projektus, mes būtume jau nebepriklausomi nuo vienintelių elektros energijos tiekimų iš Rusijos.

Tokiu atveju galėdami pirkti elektros energiją ir iš Rusijos, tačiau būdami sujungti su europinėmis sistemomis, mes turėtume galimybę išvengti štai tokių problemų, kurias pastarosiom savaitėm matėm ir kurios gali labai brangiai kainuoti kiekvienam vartotojui.

Ar yra dabar įvertinti neplanuoti nuostoliai tų papildomų pajėgumų įjungimo?

Be abejo, vartotojai to per trumpą laiką nepajunta, nes yra nustatytos elektros energijos kainų ribos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, tačiau jeigu tokia situacija nesispręstų, jei ji ilgai kartotųsi, tai ir vartotojai tai pajustų. O dabar pajus, visų pirma, Lietuvos elektros energijos sistemų operatoriai.

Tie, kurie, nepaisant to, kad jie turėjo gaminti elektros energiją kur kas brangiau, vartotojai vis tiek moka Kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą kainą.

O premjere, dėl neįspėjimo kažkas darys kažką, kad taip nepasikartotų?

Norėčiau matyti mūsų pagrindinių energetikos kompanijų ir Energetikos ministerijos padarytą analizę, kurioje būtų iš tiesų apibendrintai įvertinta tokia situacija ir ką turime daryti, kad ateityje būtų minimalizuotos tokių problemų galimybės.

Jau sakiau apie ilgalaikius projektus, kuriuos būtina įgyvendinti, ir šita situacija kaip tik ir duoda labai aiškius, papildomus, realius ir pakankamai skausmingus argumentus, kodėl tai reikia padaryti. Kol dar turime veikti toje senoje sistemoje, tai turi būti labai aiškiai išsiaiškinta su Rusijos partneriais, kodėl yra elgiamasi būtent taip nelabai atsakingai.

Užsienio reikalų ministerija šią savaitę praneša, kad skųs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo įpareigota iš naujo nagrinėti Europos Sąjungos (ES) „juodajame sąraše“ esančio Baltarusijos verslininko prašymą leisti naudoti įšaldytas lėšas teisinėms paslaugoms apmokėti. Ir nemenkas ažiotažas čia kilo dėl pono Peftijevo, kuris laikomas vienu svarbiausiu A. Lukašenkos patarėjų ir finansiniu režimo rėmėju. Teismo sprendimas jam norėtų tas sankcijas peržiūrėti. Premjere, pati istorija nuskambėjo kažkaip keistai: ES „uždeda“ sankcijas, o ES šalies teismas tas sankcijas siekia nuimti. Ar Jūs taip supratote šitą istoriją ar kaip?

Visų pirma, šiek tiek per mažai Lietuvos žiniasklaidoje tikslios informacijos apie pačią istoriją ir kas dėl ko Lietuvos teisme ginčijasi. Kiek aš suprantu, tikrai nėra taip, kad Lietuvos teismas panaikina kokias nors sankcijas.

Pati istorija, kiek aš esu informuotas, yra tokia, kad tas pats Peftijevas yra pasamdęs Lietuvos advokatų kontorą bylinėtis su ES institucijomis dėl to, kad būtų išbrauktas iš „juodojo sąrašo“.

ES reglamentas numato, kad Europos šalių institucijos gali pritaikyti išimtį ir leisti naudotis tokiems asmenims (esantiems „juoduosiuose sąrašuose“) įšaldytomis lėšomis, jei tos išlaidos yra susijusios su teisiniu bylinėjimusi būtent dėl tų įvestų sankcijų.

Tačiau ES reglamentai taip pat numato, kad šalis gali pritaikyti tokią išimtį, bet neprivalo. Mūsų institucijos, konkrečiai mūsų ministerija, nusprendė nepritaikyti išimties ir dėl to vyksta diskusija ir ginčas.

Bet teismas gali nuspręsti ir kitaip?

Lyg ir nuskamba, kad Lietuva nebetaikys kažkokių sankcijų, bet ginčas yra dėl to, ar tas asmuo, kuriam yra pritaikyta sankcija, gali apmokėti advokatams savo lėšomis bylinėjimosi išlaidas ir ar tam galima pritaikyti pačios ES sankcijų reglamentuose numatytas išimtis.

Teisinis, nemenko sudėtingumo klausimas, bet, premjere, eikime toliau. Vakar susitikote su Konkurencijos tarybos pirmininku. Pernai buvo tiražuojami Pasaulio ekonomikos forumo rodikliai, rodantys, kad pagal sugebėjimą kontroliuoti monopolijas, pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva iš 139 vertintų valstybių yra 111 vietoje. Jūsų vertinimu, Konkurencijos taryba pakankamai imasi antimonopolinių tyrimų?

Pirmas dalykas – Konkurencijos tarybos pajėgumus reikia stiprinti. Tai vakar mes ir aptarėme.

Be tinkamų pajėgumų, be aukštos kvalifikacijos žmonių, be galimybės juos įdarbinti ir mokėti tinkamą atlyginimą, visa kita lieka teoriniais pasamprotavimais, kaip būtų galima stiprinti konkurencijos priežiūrą.

Antras dalykas – ­Konkurencijos tarybos vadovybė yra žmonės su tikrai gera tarptautine patirtimi.

Mes nemažai kalbėjome apie tendencijas Lietuvos ekonomikoje ir tai, kuriose srityse galime įžvelgti vienokių ar kitokių monopolizavimosi tendencijų. Aš tikrai tikiu, kad konkurencijos priežiūros pajėgumai Lietuvoje stiprės.

Kažkokių abejonių, ar šiuo metu jie tinkamai prižiūri tai, ką reikia prižiūrėti ir ką galima prižiūrėti, aš taip pat negalėčiau išsakyti.

Siūloma šią organizaciją finansuoti iš privačių subjektų. Premjere, ar Jūs remtumėte tokį pasiūlymą?

Visus pasiūlymus būtų galima svartyti. Visų pirma, svarstant reiktų pažiūrėti kaip tvarkomasi kitose šalyse, ypač tose, kuriose pagal tarptautinius reitingus konkurencijos priežiūros pajėgumai yra stipresni.

Esame ES šalis, yra šalių senbuvių, kur konkurencijos priežiūros institucijos ir tam tikros veiklos tradicijos yra kur kas senesnės ir geriau susiklosčiusios. Mums iš tiesų reikia tam skirti dėmesį ir tiesiog eiti į priekį.

Bendraujant su institucijų vadovais yra tokia baimė imtis tokių jautrių tyrimų dėl galimybės pralaimėti teismuose. Ar Jūs, premjere, kartais iš institucijų vadovų nematote tokios baimės imtis jautrių tyrimų dėl viešojo intereso, todėl, kad gali pralaimėti teismuose. Ar Jūs siūlytumėte tokiais atvejais imtis tyrimų?

Bendraudamas su Konkurencijos tarybos vadovais nejutau kažkokių ypatingų baimių. Turime suvokti, kad konkurencijos priežiūra neturėtų orientuotis į parodomąsias akcijas. Konkurencijos taryba turi veikti nepriklausomai ir turi būti nepriklausoma.

Politikai neturi galvoti, kaip čia išnaudoti šios tarybos veiklą kokiems nors saviems politiniams tikslams. Kad štai, yra žmonių nepasitenkinimo dėl augančių kokių nors kainų, ir tada politikai nurodo Konkurencijos tarybai greitai pradėti tyrimą, ir jis pradedamas.

Nors žmonės galbūt taip šiek tiek ir nuraminami, bet rezultatas tokiu atveju nelabai ir pasiekiamas. Galime palyginti, kaip veikia, pavyzdžiui, ES konkurencijos priežiūros institucija, kuri tikrai yra pripažįstama kaip labai autoritetinga ir efektyvi.

Žinom, kad yra pradėtas tyrimas ir dėl „Gazprom“ tiekiamų dujų kainų politikos, bet tokie tyrimai vyksta tikrai pakankamai ilgai ir, pasakyčiau, pakankamai tyliai, garsiai nesireklamuojant, kad štai, tyrime bus atliekami vieni ar kiti veiksmai. Ir rezultatai, kurie pasiekiami būtent tokiu darbu, po ilgalaikio ir kruopštaus darbo, yra labai svarbūs ir efektyvūs.

Premjere, ir pabaigoje dar istorija, kuri, vadinkim, judina koalicijos pamatus: trys gelbėjimo sraigtasparniai, planuojami pirkti už nepanaudotas renovavimui lėšas. Ar Jūs vis tiek bandysite, iš pranešimų matosi, kad bandysite, daryti nutarimą ir be liberalių partijų paramos Vyriausybei šitam sprendimui?

Man šiek tiek linksma, kad tokios temos išsivysto ir išsiplėtoja, nors iš tiesų tema svarstyta jau gerus pusantrų metų ir sutarimas, kad iš tiesų gelbėjimo ir paieškos darbams reikalinga ir per kelerius ateinančius metus reikia įsigyti bent tris naujus, tam pritaikytus sraigtasparnius.

Tas sutarimas Vyriausybėje ne vieną kartą buvo jau patvirtintas ir dėl to nebuvo jokių abejonių.

Eligijus Masiulis sako, be diskusijų Vyriausybėje buvo patvirtintas.

Aš nenoriu dabar kelti popierių ir rodyti E. Masiuliui, kiek kartų buvo labai nuosekliai diskutuota. Bet palikim tai šio rugsėjo tokiai kasdienybei, kai jau labai stiprią įtaką matyt daro ir ateinantys rinkimai.

Dar sykį noriu, kad būtų išgirsta ir suprasta, kaip šioje situacijoje mes elgiamės ir planuojame elgtis. Pirmas dalykas, sraigtasparniai yra reikalingi ir juos reikės pirkti, ir jie bus perkami.

Antras dalykas, ką reikia labai aiškiai suvokti, kad jie bus perkami už nepanaudotas ES lėšas, kurios bus „išimtos“ iš vėluojančių programų, kurios nebus visiškai įgyvendintos, taip, kaip buvo suplanuota dar prieš ketverius – penkerius metus.

Taip iki šiol darėme ir elgiamės, perkeldami iš įvairių programų lėšas į kitas programas, kuriose tos lėšos būdavo efektyviai panaudojamos. Ir dėl to esame vieni iš pirmaujančių ES valstybių pagal ES lėšų įsisavinimą ir galim apsidžiaugti, kad šiuos metus užbaigsim jau su 85 proc. visų ES lėšų finansinės 2006-2013 metų perspektyvos.

Trečias dalykas, kurį noriu labai aiškiai pabrėžti, nes vėl lyg ir supriešinami sraigtasparniai, renovacija ir taip toliau. Renovacijai bus skirta tiek pinigų, kiek bus projektų.

Galime pasidžiaugti, kad projektų skaičius nuosekliai auga, jeigu dar metų pradžioje tokių projektų buvo tik apie 150, dabar jau turime apie 270. Norime dar kartą tiksliai perskaičiuoti, kaip tokios prognozės gali būti realizuotos iki 2013 metų pabaigos. Turiu labai aiškiai pasakyti, kad kiek bus projektų, tiek ir finansuosime ir rasime tuos pinigus.

Ačiū už pokalbį.

Ministro Pirmininko tarnybos Komunikacijos departamento inf.