Šis įstatymas parengtas į Lietuvos teisę perkeliant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (toliau – Mokumas II direktyva) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/89/ES 4 straipsnį).

Taip pat Draudimo įstatymo normos yra suderinamos su 2011 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-236/09 (reikalingi pakeitimai turi įsigalioti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Mokumas II direktyvą parengti paskatino sparčiai besivystančios finansų rinkos ir atsiradęs poreikis pakeisti draudimo veiklą ir jos priežiūrą reguliuojančią sistemą, pasitelkiant naujausius pasiekimus rizika pagrįstos priežiūros, aktuarinio mokslo ir rizikos valdymo srityse.

Naujoji sistema "Mokumas II" remiasi 3 pakopų sistema:

1 pakopa – kiekybiniai reikalavimai (turto ir įsipareigojimų vertinimo, kapitalo (mokumo kapitalo) skaičiavimo srityse);

2 pakopa – kokybiniai reikalavimai (įmonių rizikos, kapitalo ir korporatyvinio valdymo srityse) ir priežiūra;

3 pakopa – atskleidimo reikalavimai (informacijos atskleidimas priežiūros institucijai, viešas informacijos atskleidimas, skaidrumas).

Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, nustatant kiekybinius reikalavimus siekiama, kad įmonių turimų finansinių išteklių pakaktų įmonės finansiniams įsipareigojimams patenkinti ir būtų užtikrinta draudėjo apsauga.

Atsižvelgiant į tai, nuosavų lėšų suma turės būti didesnė negu mokumo kapitalo reikalavimas.

Įgyvendinant Mokumas II reikalavimus įstatyme įtvirtinami didesni minimalaus kapitalo reikalavimai draudimo ir perdraudimo įmonėms.

Nustatyta, kad minimalaus kapitalo reikalavimas draudimo įmonėms, vykdančioms ne gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones turės būti 2 mln. 200 tūkst. eurų; draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones – 3 mln. 200 tūkst. eurų.

Draudimo įstatyme taip pat nustatyti kokybiniai reikalavimai, skiriant daug dėmesio rizikos valdymui ir griežtai vidaus kontrolei.

Norint užtikrinti tinkamą valdymo sistemos veikimą bus reikalaujama, kad įmonės turėtų politikos aprašą, kuriame būtų aiškiai nustatyta vidaus kontrolės, vidaus audito, rizikos valdymo ir užsakomųjų paslaugų tvarka.

Be to, draudimo ir perdraudimo įmonės savo rizikos vertinimo sistemoje, kaip neatsiejamą verslo strategijos dalį, turės nustatyti reguliarų bendrą mokumo poreikių vertinimą.

Nustatyti draudimo ir perdraudimo įmonių atsiskaitymo priežiūros institucijai ir informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimai.

Draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimus, privalės parengti mokumo ir finansinės būklės ataskaitą ir ją paskelbti, atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus.

Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, neturės teisės atsižvelgti į apdraustojo lytį kaip į veiksnį apskaičiuojant draudimo įmokas ir draudimo išmokas.

Nustatyta, kad draudikas, tirdamas draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turės teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, suteiktas gydymo paslaugas, nustatytus susirgimus, patirtas traumas ir mirties priežastis.

Kartu priimti lydimieji Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 38, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIP-4680(2) ir Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIP-4681(2), kuriais šių teisės aktų nuostatos suderinamos su teikiamais Draudimo įstatymo pakeitimais.

-

---------------

 Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis išplatintame pranešime „Naujas draudimo įstatymas sustiprins draudikų mokumą ir skaidrumą" teigia, kad naujas įstatymas sustiprins draudimo įmonių mokumo reikalavimus pagal Europos Sąjungos direktyvą „Mokumas II“ ir dar daugiau užtikrins vartotojų finansinių interesų apsaugą.

Priimtoje Draudimo įstatymo redakcijoje yra nustatyti nauji finansiniai ir atskleidimo reikalavimai draudimo įmonėms.

Nustatant griežtus finansinius reikalavimus, siekiama, kad įmonių turimų išteklių pakaktų finansiniams įsipareigojimams patenkinti ir būtų užtikrinta draudėjo apsauga. Patikslinta atskleidimo funkcija aiškiai reglamentuoja skaidrumo principus, kad vartotojai viešai galėtų matyti visą draudimo įmonės finansinę būklę.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius teigia, kad Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės puikiai suvaldė finansinės krizės iššūkius ir nepatyrė jokių mokumo problemų.

Todėl šiai metais Lietuvos banko duomenimis ne gyvybės draudimo rinka šiemet padidėjo 5%. Naujiems ir griežtesniems reikalavimams draudikai jau ruošėse keletą metų, todėl naujas Draudimo įstatymas dar labiau užtikrins draudimo rinkos stabilumą ir augimą.

„Šie pakeitimai dar labiau sumažins draudimo įmonių nemokumo riziką, o jų klientai bus finansiškai apsaugoti nuo galimo investicijų praradimo. Naujas reglamentavimas tik padidins pasitikėjimą draudimo rinka“, sako A. Romanovskis.

Seimo Komunikacijos departamento ir Lietuvos draudikų asociacijos inf.