Pagal iki šiol galiojantį Šilumos ūkio įstatymą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

Seimas priimtomis pataisomis buvo nutaręs atsisakyti draudimo būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju asmenims, susijusiems su šilumos tiekėju darbo santykiais.

Šiandien Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės siūlymui ir įtvirtinti, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negalės būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

Kaip anksčiau tvirtino šalies vadovės vyriausiasis patarėjas N. Udrėnas, nustatytų ūkinės veiklos ribojimų tikslas yra užkirsti kelią monopolinėms tendencijoms šilumos ūkyje, kai pastato prižiūrėtojais tampa ne nepriklausomi, o su šilumos tiekėju, kuro gamintojais ir tiekėjais susiję asmenys, tiesiogiai suinteresuoti augančiu šilumos suvartojimu.

„Šiais antimonopoliniais ribojimais buvo siekiama apsaugoti sąžiningą konkurenciją ir tokiu būdu apginti galutinių šilumos vartotojų interesus, susijusius su ekonomišku bei racionaliu šilumos vartojimu užtikrinančiu mažiausias sąskaitas už šildymą“, – teigiama šalies vadovės dekrete.