Šiuo nutarimu Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo, nutarė pasiūlyti Vyriausybei valstybinių socialinio draudimo pensijų ir dideliu mastu sumažintų visų valstybinių pensijų kompensavimą pradėti nuo 2014 m. liepos 1 d., o esant galimybei ir anksčiau, jei dėl gerėjančios šalies ekonomikos 2014 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surinkimas viršys planuotas pajamas arba atsiras kiti finansavimo šaltiniai.

Lėšas, reikalingas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms kompensuoti, siūloma skirti iš valstybės biudžeto.

„Jei iš tikrųjų taip atsigauna ekonomika, verslas kaip yra planuojama, planuojamas didesnis gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, šios viršplaninės pajamos gali atsirasti jau pirmajame ketvirtyje. Siūlome pirmaisiais metais iš viršplaninių lėšų skirti šimtą ar du šimtus milijonų litų ir pradėti iš dalies kompensuoti, visą kitą kompensavimą baigti iki 2017 metų“, – pristatydama projektą sakė Seimo Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė.

Vyriausybei taip pat siūloma iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus bei paruošti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 metais bus kompensuojamos sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos ir dideliu mastu sumažintos visos valstybinės pensijos.

 Seimo Ryšių su visuomene skyriaus inf.

Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda (LRT radijo laida „60 minučių“, lrt.lt inf.) abejoja, ar į biudžetą pavyks surinkti netgi tai, kas suplanuota. „Tik kad neatsitiktų taip, kad tomis „viršplaninėmis pajamomis“ užliūliuosime visus, visi tikėsis pensijų kompensavimo, bet iš tikrųjų ateis laikas ir bus pranešta, kad nėra iš ko kompensuoti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė SEB banko prezidento patarėjas.

„Viskas sukasi aplink tokį mistinį terminą kaip „viršplaninės pajamos“. (...) Tačiau tai gali atsitikti tik tokiu atveju, jei realus ekonomikos procesas būtų aktyvesnis arba spartesnis nei prognozuoja Finansų ministerija. Pažvelgus į tuos rodiklius, kurie yra pateikti: 3,4 proc. (BVP) augimas, 1,6 proc. infliacija, 5,2 proc. augimas vidutinio darbo užmokesčio – jie yra pakankamai optimistiški žvelgiant iš šiandieninio taško.

Gali atsitikti taip, kad prognozės gali būti net nepasiektos, nes matome tam tikrų neigiamų reiškinių, ypač eksporto sektoriuje. Na ir šiandien, tarytum iliustracija, pramonės augimas – praktiškai jau nulinis. Jei mes su tokiais tempais, kokius dabar patiriame, įeisime į kitus metus, tai aš bijau, kad 3,4 proc. yra pakankamai optimistiškas vertinimas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė G.Nausėda.

„Pažvelkime kad ir į šiuos metus: ar mes galime kalbėti apie viršplanines pajamas 2013 metais? Jų nėra, nes ilgus mėnesius nuolat nesurenkame kai kurių pagrindinių mokesčių tiek, kiek planavome. Taigi toks optimizmas gal ir sveikintinas, tik kad neatsitiktų taip, kad tomis „viršplaninėmis pajamomis“ užliūliuosime visus, visi tikėsis ir tikėsis pensijų kompensavimo, bet iš tikrųjų ateis laikas ir bus pranešta, kad nėra iš ko kompensuoti“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.