Balandžio 25 d. Lietuvos darbo biržos organizuoto darbo pasitarimo, vykusio Vilniaus teritorinės darbo biržos Šalčininkų skyriuje, pagrindinis tikslas – gerinti socialinių įmonių administravimą diegiant rizikos vertinimo sistemas.

Renginyje buvo apžvelgta situacija šalies ir Vilniaus regiono darbo rinkose, pateiktas socialinių įmonių veiklos vertinimas pagal rizikos kriterijus, nagrinėjama Socialinių įmonių įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų pakeitimų įtaka socialinių įmonių veiklai ir diskutuojama kitais socialinių įmonių administravimo klausimais.

Darbo patirtimi integruojant neįgaliuosius į darbo rinką pasidalino Vilniaus teritorinės darbo biržos specialistai. Renginio metu apžvelgti ir Profiliuoto bedarbių aptarnavimo modelio taikymo žingsniai.

Pasitarime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas, Darbo rinkos skyriaus vedėjas Vytautas Gumuliauskas ir jo pavaduotoja Kristina Ščerbickaitė, Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdislav Palevič, Lietuvos socialinių įmonių asociacijos pirmininkas Leonas Kirkilovskis, Lietuvos darbo biržos vadovai, teritorinių darbo biržų direktoriai, jų pavaduotojai ir atsakingi specialistai.

SADM Darbo departamento direktorius V. Majauskas, teigiamai įvertinęs bendrų susitikimų ir „gyvų“ komentarų naudą svarstant aktualius klausimus, pažymėjo, kad kalbant apie socialines įmones yra nemažai diskutuotinų dalykų. Anot jo, būtina ne tik iškelti problemas, bet ir teikti siūlymus, kaip jas spręsti. Pabrėždamas, kad parama turi būti teikiama tam, kam reikia, V. Majauskas sakė, jog kai kurių socialinių įmonių veikla kelia rimtų abejonių, todėl ir jų plėtra turi būti gerai pasverta.

LDB Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Vilija Sanajevienė apžvelgė esamą socialinių įmonių situaciją nuo 2004 metų ir naująsias nuostatas, kurios bus taikomos administruojant socialinių įmonių veiklą pranešime „Socialinių įmonių veiklos vertinimas pagal rizikos kriterijus“. Šiuo metu šalyje veikia 136 socialinės įmonės, iš kurių 101 – neįgaliųjų socialinė įmonė. Daugiausia jų – net 53? Vilniuje. Utenos regionas neturi nė vienos veikiančios socialinės įmonės. Pastebima, jog pastaraisiais metais suaktyvėjo tokių įmonių steigimas Klaipėdoje. Daugiausiai įmonių – 72 užsiima gamyba, kitos 65 teikia paslaugas.

Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios neįgaliųjų, dirbančių socialinėse įmonėse, skaičius išaugo 4,5 karto. 2012 m. I ketvirtį socialinėse įmonėse dirbo 3497 tikslinėms asmenų grupėms priklausantys darbuotojai. Valstybės finansinė parama šioms įmonėms padeda išlaikyti per 3,5 tūkst. darbo vietų neįgaliesiems.

V. Sanajevienės teigimu, net 83 proc. šių veikiančių įmonių yra pelningos, nuostolingesnės yra įsteigtos neįgaliųjų organizacijų. Didžiausias socialinių įmonių augimo pikas – 2009- 2011 metai. Prelegentė pažymėjo, kad parama socialinėms įmonėms teikiama iš valstybės biudžeto, o nuo 2008 metų – ir iš ESF lėšų. 75 proc. valstybės pagalbos lėšų skiriama darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuoto valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacijai išmokėti.

V.Sanajevienė apgailestavo, kad tokias įmones steigiant apsiribojama tik neįgaliųjų įdarbinimu, įstatyme numatytos ir kitos tikslinės grupės – ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ar kitas asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalųjį šeimos narį, vaiko globėjas arba rūpintojas, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, taip pat priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pasak pranešėjos, nauji iššūkiai ir socialinių įmonių gausa sąlygojo kitokį požiūrį ir šių įmonių vertinimą. Todėl Lietuvos darbo biržoje sukurta nauja, orientuota į pažangius priežiūros standartus, socialinių įmonių priežiūros sistema, paremta vertinimo pagal rizikos kriterijus metodika. Jos tikslas – atliekant teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie socialinių įmonių veiklą vertinimą pagal rizikos kriterijus, nustatyti, kurių socialinių įmonių veikloje galimai yra prieštaravimų ar neatitikimų Socialinių įmonių įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams ir šių socialinių įmonių atžvilgiu atlikti neplaninį patikrinimą.

Metodikos nuostatų taikymas suteikia galimybę „surūšiuoti“ įmones į savo veikloje turinčias rizikos kriterijų ir neturinių šių kriterijų bei taikyti atitinkamas priežiūros schemas.

Pagal naująją metodiką yra du vertinimo etapai: socialinių įmonių veikla vertinama kas mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos ir kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos pagal nustatytus rizikos kriterijus. Jei įmonės veikla neatitinka šių kriterijų, taip pat atsižvelgus į tam tikrus numatytus atvejus, joje atliekamas neplaninis patikrinimas.

Anot V. Sanajevienės, socialinių įmonių planiniai patikrinimai atliekami siekiant socialinių įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijos ar planinių patikrinimų metu nustatytų teisės aktų pažeidimų pašalinimo. Šiais metais planuojama patikrinti 42 įmones, kurios bus tikrinamos nuo gegužės 1 dienos.

Kokia Socialinių įmonių įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų pakeitimų įtaka socialinių įmonių veiklai, komentavo Lietuvos socialinių įmonių asociacijos pirmininkas Leonas Kirkilovskis. Jo nuomone, nuo 2004 metų pasikeitė neįgaliųjų socialinių įmonių esmė, nes jas dabar kuria ir privatūs asmenys, siekiantys pelno. Anksčiau tikslas buvo įdarbinti žmones, turinčius didžiausią negalią, rūpintis jų sveikatingumu.

L. Kirkilovskio tvirtinimu, pasakymas, kad mažiausiai pelningos yra neįgaliųjų organizacijų įkurtos įmonės, iš dalies logiškas – čia dirba žmonės, turintys didžiausią negalią.

Antra vertus, jo vadovaujama įmonė „Liregus“ nėra nuostolinga: turi 6 mln. Lt apyvartą, 1,812 mln. Lt sumokėta valstybei per metus. Ir, kaip pabrėžė pranešėjas, 0,5 mln. Lt daugiau sumokėta valstybei nei iš jos gauta.

L.Kirkilovskio nuomone, kuriant socialines įmones visuomeninės organizacijos turėtų būti išskirtos, tai yra joms teikiamas prioritetas. Realybėje neliko ir asistento, aptarnaujančio neįgaliuosius, pareigybės, nes nustatyti neadekvatūs įkainiai. Pasak vadovo, turbūt skausmingiausia vieta – tai, kad neliko skirtumo tarp lengvą ir didelę negalią turinčių žmonių. Garanto turėjimas apsunkina ar net stabdo naujų darbo vietų steigimą, sakė L.Kirkilovskis.

V.Majauskas pabrėžė, kad nepataisomų dalykų nėra. Išanalizavus situaciją – o socialinių įmonių klausimai svarstomi labai dažnai – galima daryti pataisas ir teisės aktuose. Bandymai sistemingai kontroliuoti socialinių įmonių veiklą turėtų atskleisti objektyvesnę padėtį šioje srityje.

Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis, kalbėdamas aktualiais socialinių įmonių administravimo klausimais, pabrėžė vieningos konsultavimo sistemos būtinumą taikant naujuosius rizikos valdymo kriterijus ir nagrinėjant priežastingumą šioje veiklos srityje.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus inf.