Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų.

Tai 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.

Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2013 metais sudarys apie 18 mlrd. 150 mln. litų, o su ES finansinės paramos lėšomis – 25 mlrd. 696 mln. litų.

Planuojamos 2013 metų nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 21 mlrd. 993 mln. litų, t.y. beveik 312 mln. litų daugiau nei 2012 metais.

Planuojami kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimai įskaičiavus ES paramos lėšas – 29 mlrd. 539 mln. litų.

Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys apie 18 mlrd. 847 mln. litų, o įskaičiuojant ES paramos lėšas – 26 mlrd. 394 mln. litų.

Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos kitais metais didės dėl skolos aptarnavimo (palūkanų mokėjimo), pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir įmokų į ES biudžetą.

2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP.

Vyriausybė taip pat šiandien pritarė ir teikia Seimui svarstyti „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus.

2013 m. valstybės biudžeto ir nacionalinio biudžeto pajamos augs labai nuosaikiai, todėl ir išlaidos, remiantis Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatomis gali augti gana nežymiai-kiek daugiau nei 1 proc.

Tuo tarpu 2014-2015 m. pajamų augimas, jeigu pavyks išvengti neigiamų rizikų ūkio raidai išsipildymo, bus gerokai spartesnis - prognozuojama apie 8 proc. kasmet.

Atitinkamai vienu metu bus įmanoma ir pakankamai sparčiai (apie 1 procentinį punktą BVP) mažinti viešųjų finansų deficitą ir spręsti tam tikras finansines problemas.

Laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo 2014-2015 m. valstybės biudžeto išlaidų augimas gali siekti ir vidutiniškai 6 proc. kasmet.

„Labai džiaugiuosi, kad kai kurie dabartinės opozicijos politikai pabrėžia deficito mažinimo svarbą, ir jeigu formuos naują valdančiąją daugumą, subalansuotus finansus žada naujo Seimo kadencijos pabaigoje. Visgi, kaip matyti iš Vyriausybės patvirtintų trimečių rodiklių projekto, tuo atveju, jei nebus netikėtumų dėl ūkio plėtros, t.y. ūkio raida atitiks dabartines projekcijas ir bus laikomasi Fiskalinės drausmės įstatymo, viešieji finansai 2016 m. taps subalansuoti ne „dėl", o „nepaisant" tuometinės valdžios", - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Anot ministrės, jau 2015 m. yra prognozuojamas nacionalinio biudžeto perteklius, o ir planuojamą viešųjų finansų deficitą tais metais (apie 0,5 proc. BVP) iš esmės sudarys tik pervedimai į II pakopos pensijų fondus.

„Neabejoju, kad būsima Vyriausybė jau rengdama 2014 m. nacionalinio biudžeto projektą turės nepalyginamai daugiau erdvės, spręsti įvairius svarbius klausimus, kuriems reikalingas ir papildomas finansavimas, nei turėjo ši Vyriausybė, kurios pagrindinė užduotis buvo užtikrinti stabilų deficito mažėjimą, todėl visi prioritetiniai klausimai turėjo būti sprendžiami kitų klausimų sąskaita. Tačiau ši Vyriausybė sumažino viešųjų finansų deficitą nuo 9,5 proc. BVP iki prieš sunkmetį buvusio lygio ir palieka tvarių finansų pagrindus bei gerėjančią perspektyvą", - sakė I. Šimonytė.

Išsamesnę informaciją apie Seimui teikiamus projektus rasite Finansų ministerijos puslapyje adresu – http://www.finmin.lt/web/finmin/2013_biudzetas

Ministro Pirmininko tarnybos Komunikacijos departamento inf.