Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug kas šeštas gyventojas yra pateikęs prašymą nutraukti pensijos kaupimą antrojoje pakopoje. Iš jų 25 proc. apklaustųjų dalį sukauptų lėšų ketina investuoti į akcijas ar fondus.

Taip pat 16 proc. gyventojų teigė planuojantys atsiimtas lėšas panaudoti vartojimui, dar 16 proc. apklaustųjų nurodė santaupas laikysiantis indėliuose, 15 proc. – atsiimtus pinigus skirs būsto remontui, 13 proc. – NT įsigijimui, o 10 proc. – kelionėms ir atostogoms.

Anot banko ekspertų, gyventojai, nusprendę investuoti atsiimtas lėšas, elgiasi atsakingai, esą tai rodo jų planus santaupas skirti ne vien vartojimui, bet ir ateičiai. Tačiau kartu tai didiną riziką susidurti su investiciniais sukčiais.

„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė teigia, kad investiciniai sukčiai gali ne tik skambinti telefonu, bet susisiekti ir per pokalbių ar skambučių programėles, taip pat aktyviai veikti socialiniuose tinkluose.

„Jeigu reklamoje kalbama apie  didelę  investicijų grąžą be jokios rizikos, tai greičiausiai apgaulė. Kad ir kokiu būdu investavimo pasiūlymai pateikiami, pirmiausia būtina patikrinti ar investicinė bendrovė veikia legaliai. Tai padaryti galima Lietuvos banko interneto svetainėje arba kreipiantis į savo banką oficialiais kanalais“, – pranešime teigia Ž. Augonė.

Apklausos duomenimis, 16 proc. gyventojų, nusprendusių atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos, jaučia sukčių grėsmę.

Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, praėjusiais metais užfiksuota beveik 1,6 tūkst. investicinio sukčiavimo atvejų, dėl kurių gyventojai ir įmonės neteko daugiau nei 4,1 mln. eurų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. vasarį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.