Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais. Kiekvienas turime finansinio elgesio modelį, kuris daro įtaką kasdieniams sprendimams. Kodėl svarbu jį atpažinti, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

1. Taupytojas: kai finansinė drausmė yra gyvenimo būdas

Taupytojai yra žmonės, kurie nuosekliai kaupia lėšas, dažnai net ir neturėdami konkretaus tikslo. Jie vengia perteklinių išlaidų, tačiau kartu gali praleisti galimybę investuoti į gyvenimo kokybę.

„Šie žmonės dažnai kenčia ne nuo pinigų stygiaus, o nuo įtampos juos kaupdami. Jie neretai atsisako pomėgių ar net poilsio, nes atrodo, kad kiekvienas euras turi būti išsaugotas“, – komentuoja A. Mincienė.

Anot ekspertės, taupytojams vertėtų į santaupas žiūrėti kaip į priemonę įgyvendinti gyvenimo tikslus, o ne kaip į savaiminį tikslą. Svarbiausia išmokti taupant mėgautis ir gyvenimu.

2. Išlaidautojas: kai pirkiniai paremti emocijomis

Išlaidautojai linkę pinigus leisti impulsyviai, kitaip tariant, ne iš būtinybės, bet dėl emocinio poreikio. Šie žmonės mėgsta greitą pasitenkinimą, tačiau vėliau dažnai jaučia kaltę, kurią sprendžia dar daugiau išlaidaudami.

„Išlaidautojams būdingas nepastovus santykis su pinigais. Paprastai jie turi mažai santaupų arba jų visai neturi, dažnai gyvena nuo algos iki algos, nepriklausomai nuo pajamų dydžio“, – pastebi ekspertė.

Sprendimas išlaidautojams – aiškūs finansiniai tikslai ir biudžetas. Svarbu atpažinti, kokios situacijos skatina išlaidauti, ir pasiruošti joms iš anksto, tai yra, biudžete suplanuoti vietą spontaniškoms išlaidoms.

3. Uždarbiautojas: kai finansinė laisvė tampa vieninteliu tikslu

Uždarbiautojai siekia kuo didesnių pajamų, sąmoningai arba nesąmoningai tikėdami, kad tai yra laimės paslaptis. Tačiau šis siekis kartais nustelbia kitas gyvenimo sritis – santykius, sveikatą ar poilsį.

„Šie žmonės turi stiprų ambicijų variklį, tačiau ilgainiui gali perdegti. Galvodami tik apie tai, kaip uždirbti kuo daugiau, jie dažnai pamiršta, kad pinigai tėra tik priemonė, o ne galutinis finansinis tikslas“, – sako A. Mincienė.

Pasak ekspertės, uždarbiautojams verta ne tik skirti savo dėmesio kitoms gyvenimo sferoms, bet ir panaudoti pinigus būtent joms pagerinti, pavyzdžiui, paaukoti svarbiam tikslui arba, pagal galimybes, pasidovanoti atostogas sau ir savo šeimai.

4. Abejingasis: kai pinigai nėra svarbiausia vertybė

Abejingieji dažniau renkasi prasmingas patirtis, o ne finansinę naudą. Jie moka gyventi kukliai ir prioritetą teikia ne pinigams, o laikui su šeima ar kelionėms.

„Tai žmonės, kurie labiau vertina patirtis bei santykius nei pinigus ir būna tvirtai įsitikinę, kad pinigai neturėtų daryti įtakos svarbiems gyvenimo sprendimams. Jų požiūris atpalaiduojantis, tačiau kita vertus, jis gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, finansinę priklausomybę nuo partnerio arba nepasiruošimą ateičiai“, – teigia A. Mincienė.

Nors tokių žmonių stiprybė yra gebėjimas apsieiti su nedidelėmis išlaidomis, tačiau silpnybė – planavimo stoka. Dėl to abejingiesiems pinigus reikėtų vertinti ne kaip laisvę apribojantį veiksnį, o kaip įrankį įgyvendinti svarbius gyvenimo siekius.

5. Taupytojas-išlaidautojas: kai finansinę drausmę keičia impulsyvumas

Iš vienos pusės, šie žmonės gyvena pagal griežtą biudžetą, tačiau iš kitos – kartais ima spontaniškai išlaidauti. Didelius ir kartais neprotingus pirkinius jie gali matyti kaip „atlygį“ už drausmingą taupymą, o po to gali jaustis kalti ir iš naujo pasižadėti taupyti vėl.

„Tokia dinamika vargina tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Dėl to taupytojams-išlaidautojams, kaip ir daugeliui kitų tipų, reikėtų biudžetą planuoti taip, kad jame būtų vietos ir suplanuotiems malonumams. Tai padės ilgiau bei tvariau laikytis finansinės drausmės ir vėliau nepatirti kaltės“, – pažymi ekspertė.

6. Lošėjas: kai finansinius sprendimus lydi rizika

Lošėjai mėgsta riziką, o pinigus vertina kaip bilietą į įspūdžius ir nuotykius. Anot A. Mincienės, tikėtina, kad tokie žmonės uždirba nemažai ir beveik viską išleidžia įvairiems malonumams, kurie dažnai yra neapgalvoti.

„Lošėjams svarbu suprasti, kokią riziką jie prisiima ir kokie yra ilgalaikiai padariniai. Net ir nuotykių ieškotojui reikalingas tvarus santykis su pinigais, kuris teiktų saugumą ir ramesnį ilgalaikį pasitenkinimą“, – teigia A. Mincienė.

7. Nerimautojas: kai įtampą kelia net finansinis saugumas

Nerimautojai jaučiasi nesaugiai net ir esant objektyviai stabiliai finansinei situacijai. Jie nuolat domisi finansinėmis naujienomis, tačiau neretai tai jiems kelia daugiau streso nei naudos.

„Šių žmonių baimės įprastai pagrįstos ne realia situacija, o emocine būsena, kuri, greičiausiai, kyla ne iš finansų, o iš kitų gyvenimo sričių. Sprendimas – ieškoti pusiausvyros tarp finansinių tikslų ir pasitikėjimo savimi. Kartais verta pasikonsultuoti ir su specialistu, kuris padės objektyviai įvertinti padėtį“, – komentuoja ekspertė.

Kaip teigia A. Mincienė, supratimas, kokiam finansiniam tipui priklausote, gali padėti geriau valdyti savo pinigus tiek kasdienėse situacijose, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Kai finansiniai sprendimai atitinka jūsų vertybes ir asmenybės bruožus, jie tampa ne prievole, o natūralia gyvenimo dalimi. Tai vienas svarbiausių žingsnių finansinės gerovės link.

Apie „Luminor“ banko inf.